NUOTRAUKOS: Migrantai kerta Makedonijos-Graikijos sieną
(20 nuotr.) 
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
Migrantai (nuotr. SCANPIX)
“Svarbiausia, kad vadinamieji hot-spotai arba registracijos centrai pradėtų normaliai funkcionuoti - žmonės būtų registruojami ir būtų nustatoma, ar žmogus iš tikrųjų atvyko iš konfliktinės zonos ir ar jam priklauso tarptautinė apsauga, pabėgėlio statusas. Ir tuomet padalinus tuos žmonių srautus galima tikėtis, kad tie, kurie turi teisę į tarptautinį pabėgėlio status turės savitišką pasirinkimą – arba jie važiuos į tą šalį, kuri jam skirta kaip perkėlimo valstybė arba grįš į paskutinę saugią tranzito ar kilmės valstybę”, - apie pabėgėlių laukiantį pasirinkima pasakoja ambasadorė.
Tiesa, paskirstymo sąrašai bus sudaromi atsižvelgiant į kiekvieną atvejį.
NUOTRAUKOS: Čekija priešinasi migrantų kvotoms
(10 nuotr.) 
Čekija priešinasi migrantų kvotoms (nuotr. SCANPIX)
Čekija priešinasi migrantų kvotoms (nuotr. SCANPIX)
Čekija priešinasi migrantų kvotoms (nuotr. SCANPIX)
Čekija priešinasi migrantų kvotoms (nuotr. SCANPIX)
Čekija priešinasi migrantų kvotoms (nuotr. SCANPIX)
Čekija priešinasi migrantų kvotoms (nuotr. SCANPIX)
Čekija priešinasi migrantų kvotoms (nuotr. SCANPIX)
Čekija priešinasi migrantų kvotoms (nuotr. SCANPIX)
Čekija priešinasi migrantų kvotoms (nuotr. SCANPIX)
Čekija priešinasi migrantų kvotoms (nuotr. SCANPIX)
“Visą laiką yra žmogiškumo faktorius ir atsižvelgiama į daugumą dalykų, pavyzdžiui, ar yra kur nors gyvenančių jo giminių, ar žmogus dėl vienokių ar kitokių integracinių ar sveikatos aspektų turėtų būti kažkokioje konkrečioje valstybėje. Juk kalbama apie žmones, o ne apie kažkokiu daiktus”, - užtikrina J. Neliupšienė.
Dėl krizės masto ir vykdomos naujos beprecedentės politikos praktika dar tik formuojama. Tai reiškia, kad tiek Lietuva, tiek kitos ES šalys nares į daugelį su pabėgėlių paskirstymu ir integracija susijusių klausimų atsakymų ieškos bandymų ir klaidų metodu.
NUOTRAUKOS: Kroatija reikalaus, kad Graikija liautųsi siuntus migrantus į Europą
(13 nuotr.) 
Kroatija reikalaus, kad Graikija liautųsi siuntus migrantus į Europą (nuotr. SCANPIX)
Kroatija reikalaus, kad Graikija liautųsi siuntus migrantus į Europą (nuotr. SCANPIX)
Kroatija reikalaus, kad Graikija liautųsi siuntus migrantus į Europą (nuotr. SCANPIX)
Kroatija reikalaus, kad Graikija liautųsi siuntus migrantus į Europą (nuotr. SCANPIX)
Kroatija reikalaus, kad Graikija liautųsi siuntus migrantus į Europą (nuotr. SCANPIX)
Kroatija reikalaus, kad Graikija liautųsi siuntus migrantus į Europą (nuotr. SCANPIX)
Kroatija reikalaus, kad Graikija liautųsi siuntus migrantus į Europą (nuotr. SCANPIX)
Kroatija reikalaus, kad Graikija liautųsi siuntus migrantus į Europą (nuotr. SCANPIX)
Kroatija reikalaus, kad Graikija liautųsi siuntus migrantus į Europą (nuotr. SCANPIX)
Kroatija reikalaus, kad Graikija liautųsi siuntus migrantus į Europą (nuotr. SCANPIX)
Kroatija reikalaus, kad Graikija liautųsi siuntus migrantus į Europą (nuotr. SCANPIX)
Kroatija reikalaus, kad Graikija liautųsi siuntus migrantus į Europą (nuotr. SCANPIX)
Kroatija reikalaus, kad Graikija liautųsi siuntus migrantus į Europą (nuotr. SCANPIX)
“Kol kas buvo tik vienas sėkmingas (perkėlimo – aut.past.) atvejis – 19 žmonių išvyko į Švediją. Kitos valstybės dar tiktai siunčia savo atstovus, žiūri situaciją, aiškinasi, kaip jos dalyvaus tame procese, kaip bus formuojami sąrašai žmonių, kurie vyks į vieną ar kitą valstybę”, - apie proceso pradžią pasakoja ambasadorė.
Anot J. Neliupšienės, sunku pasakyti ir kaip pabėgėliams seksis pritapti Lietuvoje. Pagal statistiką, darbo vientų jiems neturėtų trūkti, tačiau kaip viskas vyks praktiškai nėra aišku.
NUOTRAUKOS: Slovėnijos policija ašarinėmis dujomis nuvarė iš Kroatijos besiveržiančius migrantus
(9 nuotr.) 
Pabėgėliai prie Slovėnijos ir Kroatijos sienos (nuotr. SCANPIX)
Pabėgėliai prie Slovėnijos ir Kroatijos sienos (nuotr. SCANPIX)
Pabėgėliai prie Slovėnijos ir Kroatijos sienos (nuotr. SCANPIX)
Pabėgėliai prie Slovėnijos ir Kroatijos sienos (nuotr. SCANPIX)
Pabėgėliai prie Slovėnijos ir Kroatijos sienos (nuotr. SCANPIX)
Pabėgėliai prie Slovėnijos ir Kroatijos sienos (nuotr. SCANPIX)
Pabėgėliai prie Slovėnijos ir Kroatijos sienos (nuotr. SCANPIX)
Pabėgėliai prie Slovėnijos ir Kroatijos sienos (nuotr. SCANPIX)
Pabėgėliai prie Slovėnijos ir Kroatijos sienos (nuotr. SCANPIX)
“Galbūt iš tikrųjų vertėtų žmonėms, kurie užsiima integracija pabėgėlių, susitikti ir padiskutuoti šiuo klausimu, nes visą laiką integracija tikrai buvo nacionalinės kompetencijos klausimas ir šalys skirtingai tai daro. Vokietijoje žmonės apskirstomi į skirtingas žemes pagal schemas, Švedijoje jie gali laisviau rinktis. Mes iš viso neturime praktikos tokiam dideliam žmonių skaičiui, nors pati integracija pas mus irgi vyko”, - apie galimybes užsimena ambasadorė.
Anot Lietuvos ambasadorės ES, kol kas aišku tiek, kad pabėgėlių, atvyksiančių į Lietuvą skaičius, greitai neturėtų keistis. 28 šalys nares priėmė įpareigojančius sprendimus ir šiuo metu visas dėmesys skiriamas jo įgyvendinimui . Prieš keičiant susitarimą reikia įvertinti, ar pasirinktas kelias yra efektyvus ir duos norimų rezultatų.
REKLAMA
