Po sunkios darbo dienos ar savaitgalį nemažai klaipėdiečių atsipalaiduoja valandų valandas vaikštinėdami tarp prekybos centro lentynų ir įvairioms, kartais visai nereikalingoms prekėms išleisdami krūvą pinigų. Nenumaldomas potraukis pirkti - pasaulyje sparčiai plintančios pirkimo manijos požymis.
Kol kas nedaug uostamiesčio gyventojų prisipažįsta negalį atsispirti parduotuvių ir prekių gausybės traukai, tačiau užsienio šalių mokslininkai tvirtina, kad nuo vadinamosios oniomanijos jau kenčia apie 10 procentų planetos gyventojų ir šis skaičius vis auga.
Keisti simptomai
Pirkimas visada teikia pasitenkinimą, ypač jei pasiseka pigiau įsigyti arba netikėtai surasti būtent tai, apie ką buvo svajota ne vieną mėnesį. Tokiu atveju labiausiai džiugina apsilankymo parduotuvėje rezultatas - naujas geras daiktas, kurį aplinkybės leido įsigyti iš gan kuklių asmeninių santaupų.
Jeigu žmogų domina ne tiek apsipirkimo rezultatas, kiek pats procesas - bėgiojimas iš vienos parduotuvės į kitą, valandų valandas trunkantis vaikščiojimas tarp lentynų, kurio metu vežimėlyje atsiduria daugybė nepraktiškų ir nenaudingų daiktų, galima įtarti, kad jis turi nesveiką potraukį išlaidauti. Jis jau būdingas ir nemažai daliai uostamiesčio gyventojų.
Tačiau jeigu asmuo jaučia nenumaldomą potraukį pirkti, žinodamas, kad vėliau labai gailėsis, skolinasi ar net vagia pinigų visiškai nereikalingiems pirkiniams, įėjus į parduotuvę jį apima jaudulys, padažnėja pulsas, širdies plakimas, išpila prakaitas ar net atsiranda nervinių spazmų skrandyje, tai jau rimtos ir itin sunkiai pagydomos ligos - oniomanijos, arba šopoholizmo (angl. “shop” - parduotuvė), - požymis.
Nors priklausomybė nuo pirkimo nėra nauja liga, apie ją beveik nekalbama. Retas netgi sau neišdrįsta prisipažinti, kad yra priklausomas nuo pirkimo, kaip kiti, pavyzdžiui, nuo alkoholio. Ir juo labiau nesikreipia pagalbos į psichiatrus.
Nemano, kad serga
Oniomanija greičiausiai plinta Vakarų šalyse. Pirmieji liguistą potraukį išlaidauti pastebėjo ir tuo susirūpino vokiečių medikai.
Štutgarto Hohenheimo universiteto mokslininkai mano, kad Vokietijoje pirkimo manija serga maždaug 5 procentai gyventojų, dar apie 20 proc. turi potraukį nepagrįstai išlaidauti, norėdami pagerinti nuotaiką, numalšinti stresą, atsikratyti nuovargio, slogių minčių, pamiršti nemalonumus ar dėl kitų priežasčių. Vokiečiai tai daro ne tik bėgiodami po parduotuves, bet ir užsisakinėdami prekes paštu arba internetu.
Manoma, kad JAV šią problemą turi apie 55 mln., iš kurių 15 mln. -itin sunkūs atvejai, Anglijoje - apie 700 tūkst. žmonių. Amerikiečiai net pradėjo burtis į anoniminių šopoholikų draugijas, kurių šalyje suskaičiuojama net 400.
Lietuviai tokią diagnozę išgirsta retai. Pasak Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojo Olego Dutovo, liguistas potraukis pirkti net nėra atskirai įtrauktas į asmenybės sutrikimų sąrašą, nepriskiriamas priklausomybės ligoms, tačiau žmonių, kamuojamų nenumaldomo noro pirkti, yra ir Klaipėdoje.
Išlaidauja dėl vienatvės
Priežasčių, dėl kurių žmonės - tiek moterys, tiek vyrai - išlaidaudami bando išspręsti savo psichologines problemas, yra daug. Psichiatro teigimu, tai gali būti savotiškos vaikystės traumos pasekmė, kai tėvai dėl tam tikrų priežasčių nelepino savo atžalos tiek savo dėmesiu, tiek žaislais ar kitais daiktais, kurių turėjo daugelis vaiko bendraamžių. Todėl itin brangių daiktų pirkimas vyresniame amžiuje padeda pasijusti pranašesniam už kitus, pakelti savo vertę, labiau pasitikėti savimi.
Nemažai žmonių prekių gausybėje ir pirkėjų minioje mėgina pasislėpti nuo savo kasdienių problemų, slegiančios atsakomybės, nuobodulio, vienatvės. Perkant gražius, fizinį ir psichologinį komfortą teikiančius, madingus ar tiesiog atsitiktinai po ranką atsidūrusius daiktus ir jais užpildant laisvus kampelius namuose, darbovietėje, stengiamasi užpildyti vidinę tuštumą.
Degina rankas
Pirkimo manija nėra toks nekaltas sutrikimas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Keista priklausomybė lėtai griauna ne tik sergančiojo, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Norėdami patenkinti nenumaldomą išlaidavimo aistrą, žmonės neretai prasiskolina, pradeda vogti pinigus iš kitų šeimos narių, draugų, bendradarbių arba vagia parduotuvėse. Tai šiek tiek primena priklausomų nuo azartinių žaidimų arba kleptomanų elgesį, kai liguistam potraukiui patenkinti pasitelkiamos su sveiku protu prasilenkiančios priemonės.
Pasitaiko dar liūdnesnių atvejų. Kai vieni žmonės skursta, kitus vargina pinigų perteklius. O. Dutovas minėjo, kad kai kurie klaipėdiečiai tiesiog nepakelia rankas deginančių pinigų naštos. “Ateina momentas, kai visko turintys žmonės supranta nežiną, kur išleisti uždirbtus pinigus. Jie perka viską iš eilės, žinodami, kad tą patį ar kitą vakarą paprasčiausiai išmes net neišvynioję”, - sakė gydytojas.
Kai beprasmis išlaidavimas įgrysta ir nebeteikia teigiamų emocijų ir ankstesnio pasitenkinimo, asmuo puola į neviltį, leidžiasi užvaldomas depresijos. Kartais net savanoriškai pasitraukia iš gyvenimo.
Išgydyti sunku
Psichiatro teigimu, kaip ir kitas priklausomybės ligas, išlaidavimo maniją išgydyti labai sunku. Psichologinės problemos nėra lengvai išsprendžiamos, o trumpam jas pamiršti padedančių parduotuvių yra net mažiausiame miestelyje. Nereikia net išeiti iš namų - virtualios internetinės prekybos ar prekybos paštu galimybės vis plečiasi.
Šiokių tokių teigiamų gydymo rezultatų galima tikėtis, jeigu žmogus suvokia turįs rimtą problemą, noro ir valios ją įveikti. Nemažiau svarbi ir reikalinga artimųjų pagalba ir palaikymas. Skirdami sergančiajam daugiau dėmesio ir šilumos šeimos nariai galėtų padėti išspręsti kai kurias psichologines problemas, pavyzdžiui, atsikratyti vienatvės jausmo, nevisavertiškumo komplekso, todėl žmogui rečiau kiltų noras “gydytis”, išleidžiant paskutines santaupas.
Parduotuvių manijos apsėstam asmeniui reikėtų vengti bet kokių užuominų, priminimų apie parduotuves ir apsipirkimą, reklaminių skelbimų, žinučių apie išpardavimus, sezono naujienas ir pan. Esant neišvengiamai būtinybei apsilankyti parduotuvėje, geriausia tai daryti ne piko valandomis, kai jos būna tuščios, o kišenėje turėti tik labai nedidelę pinigų sumą ir būtiniausių prekių sąrašą.
“Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
