Galime džiaugtis, kad turime karingiausią šalies vadovę visoje Europoje. Tik bėda, kad dar nieko nelaimėjome.
Po neseniai įvykusio naujojo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus ir prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo, jos vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė pažėrė visą krūvą „nežinomų“ faktų apie korupciją.
Pasak jos, D. Grybauskaitė atkreipė STT vado dėmesį, kad sukčiai tampa vis išradingesni. Susidaro įspūdis, kad visi manė, jog vagys kiekvienais metais tik degraduoja ir kvailėja, o jie, pasirodo, vis tobulėja. S. Urbanavičius turbūt tai gerai įsidėjo į galvą.
D. Grybauskaitė STT vadovą taip pat informavo, kad „didžiausiu taikiniu tampa finansiškai brangūs ir valstybei gyvybiškai svarbūs projektai“. Tai išgirdęs S. Urbanavičius iš nuostabos turbūt nukrito nuo kėdės. Negali būti! Vagiama net tokiais mastais? Kažkur dingsta įvairių projektų pinigai? O kas juos savinasi? Va čia tai informacija! Tikrinsime.
Šalies vadovė turbūt visai prie grindų prikalė STT direktorių, kai pasakė, jog „į korupcijos schemas įsitraukia politikai ir įtakingi verslininkai“. Sužinojęs tokią „netikėtą“ naujieną S. Urbanavičius turbūt visą gyvenimą gailėsis, kad sutiko eiti naujas pareigas. Ar gali taip būti, ką sako prezidentė? Ir nuo kada jau taip? Seniai tie politikai ir verslininkai vagia?
Mat STT vadovas manė, kad ilgus pirštus turi tik traktorininkai ir kombainininkai. Ir tai tik dyzeliną vagia vieni iš kitų. O čia pasirodo kur kas rimčiau. Gali būti net politikai įsivėlę. Baisu. Neįtikėtina. Dar viena iki šiol niekam Lietuvoje negirdėta naujiena iš prezidentės lūpų. Tikrinsime. O jei nė vienas politikas neprisipažins?
Atskaičiusi originalią paskaitą apie korupciją, D. Grybauskaitė prieš tautą (tiksliau, prieš jos dalį), galima sakyti, užsidėjo pliusiuką: matot, kaip aš kovoju? Ar matote, kaip dieną naktį dėl jūsų dirbu? Tokių ir panašių šalies vadovės kovų jau sunku suskaičiuoti. Bėda, kad garsiai visam pasauliui paskelbusi kokį nors karą, nė vieno taip ir nelaimėjo. Panašu, kad ir nelaimės.
Prieš tapdama prezidente D. Grybauskaitė aiškino, kaip dieną naktį nenutrauks karinių veiksmų prieš oligarchus. Šalies vadovei armijos taip ir nepavyko surinkti, mūšis neįvyko.
Jos paskelbto karo prieš buvusią artimiausią savo sąjungininkę Lenkiją Lietuva taip pat nelaimėjo, greičiausiai atvirkščiai. Kariavo D. Grybauskaitė ir su būsimąja naująja Vyriausybe. Nelaimėjo. Kovėsi net su visa tauta, kai eilinį kartą demagogiškai išvertė referendumo dėl naujos atominės jėgainės statybos rezultatus. Mat, pagal ją, naujam projektui žmonių garsiai ištartas „ne“ yra niekas kitas kaip „taip“. Negi tauta gali manyti kitaip nei D. Grybauskaitė? Negali to būti.
Žodžiais D. Grybauskaitė nekovoja tik su dviem dalykais. Su visos Europos biurokratų sostine Briuseliu (juk pati ten tiek metų dirbo klerke) ir savimi.
