Vos gimusi, kiekviena iš karto tarsi gavome gyvenimo planą: vaikų darželis – mokykla – universitetas – karjera – vyras – vaikai – pensija – anūkai. Tačiau vieną dieną tu netikėtai supranti, kad... nenori turėti vaikų.
Visų pirma prisidengi pateisinamomis priežastimis: pabaigsi universitetą, padirbėsiu keletą metų, atsistosi ant kojų... O laikas eina. Mama nerimauja laukdama anūkų... Ir pagaliau tu išsiduodi: "Aš nenoriu turėti vaikų. Niekada!" Nepatikėsi, bet priežasčių tam gali būti visai nemažai!
1. Tu nemyli vaikų. Pamylavusi dviejų mėnesių dukterėčią, tu nejauti širdgėlos, kad tai - ne tavo vaikas. Pažaidusi su draugės sūnumi tu džiaugsmingai skubi namo žinodama, kad ten niekas tavęs neerzins ir neblaškys. Tu sugebi rasti bendrą kalbą ir net bendrus interesus su paaugliais, tačiau tu nenori turėti nuosavo paauglio bei tvarkytis su jo problemomis ir hormonų audromis.
2. Tu nenori būti nėščia, gimdyti, naktimis budėti prie lovytės.
3. Tu nepasirinkai tėvų ir dabar nesi labai patenkinta tuo, kas tau kliuvo. Nemanai, kad būtum puiki mama ir tuo labiau - sugebėtum išauginti šaunų žmogų, tad net nenori to mėginti. Tavo mintyse apie galimus vaikus visuomet egzistuoja mama/vyras/auklė – tie, kurie suteiktų tau galimybę nepaaukoti savęs vien sauskelnių keitimui ir tėvų susirinkimams.
4. Tu prisižiūrėjai į kitus tėvus – šaukiančius, nervingus, nepatenkintus gyvenimu. Į kitus vaikus – su gimdymo trauma, sergančius įgimtomis ligomis, išaugusius chuliganais, itin žiauriais žmonėmis. Tu nenori tokios ateities nei sau, nei savo vaikui. Tu nebandai savęs nuraminti iliuzija, kad "man viskas bus kitaip".
5. Tau jau nebe aštuoniolika. Tu gali atskirti netikras baimes nuo sveiko proto. Tavęs nejaudina aplinkinių nuomonė (o ji dažnai itin negailestinga bevaikėms moterims – jeigu ir ne pasmerks, tai gailės. Menkas malonumas). Tu jau išaugai iš prieštaravimų amžiaus, kai pasielgti priešingai visuomenės priimtoms taisyklėms – subrendimo požymis. Esi įsitikinusi, kad ir po dvidešimties metų tavo nuomonė apie vaikų gimdymą nepasikeis.
6. Šalia tavęs žmogus, pritariantis tavo nuomonei. Tu įsitikinusi, kad po keleto metų jis tavęs nemes dėl to, kad galėtų tapti tėvu, o jei ir mes, tu išgyvensi. Ir tai neprivers tavęs gailėtis dėl savo pasirinkimo.
7. Tu neturi poreikio realizuoti savo motinišką instinktą. Tu galėsi įsigyti šuniuką, jei norėsi kuo nors rūpintis. Ir to visiškai pakaks.
8. Tu nuoširdžiai manai, kad karjera svarbiau už vaikus. Tu žinai, kad tapsi sekmadienine mama, o tai – ne pats geriausias būdas bendrauti su atžalomis.
Gali būti, mama tavęs nesupras, o kai kurių punktų iš tavo priežasčių sąrašo prie jos geriau neminėti..!
