(nuotr.
IKSD)
Lietuvos šonaslydžio bolidų parką nesunku atpažinti – dažniausiai čia sutinkama markė yra „BMW“. Priežastys, kodėl daugelis naujokų ir ne tik renkasi būtent ją, yra paprastos: detalių gausa bei žema jų kaina. Vis dėlto, „4SHIFT DriftTeam“ komandos nario Roberto tai nepapirko, ir savo drifto pasirodymui jis įsigijo netradicinį automobilį, o pasirinkimą vadina tiesiog atsitiktinumu: „Nissan pasirinkimą lėmė atsitiktinumas ir noras turėti „jaunesnį“ automobilį. Kai pamačiau jį Lietuvos skelbimuose, turbūt kaip ir daugelis, nesupratau, kas čia per netikras „Skyline“.“ Sportininkui šį automobilį įsigyti užtruko neilgai.
„Kelis mėnesius niekam nenupirkus šio automobilio bei pardavėjui nuleidus kainą, man užteko „Google“ pagalbos sužinoti tiek, kad tai yra „Nissan 350z“ bazės automobilis su mechanine greičių pavarų dėže. Todėl, jį ir įsigijau.“ Paklausus, ar šiam rizikingam sportui negaila brangių detalių, Robertas atvirauja, kad iš esmės gaila viso automobilio ir tai neretai daro įtaką sportininko važiavimui trasoje.
(nuotr. D Media)
Jei daugelis automobilių sporto šakų naujokų yra kiek atsargesni ir trasose nedrąsiai išbando savo bolidus, tai šis požiūris prasilenkia su drifto sportininkais. Liepos 4-5 dienomis vykusiame „H2Auto Drift Camp“ – Lietuvos drifto čempionato I-ajame „Street“ ir „Semi-Pro“ lygos etapuose dalyvavusių sportininkų neišgąsdino nei prastos oro sąlygos, nei nesėkmės trasoje. Nors Robertas dalyvavo „Semi-Pro“ lygoje, tačiau vaikino pasirodymas treniruočių metu parodė kur kas aukštesnį lygį. Jis pasakoja, kad nors treniruotėse sekėsi tikrai neblogai, tačiau kamuojantis jaudulys šiek tiek pakišo koją: „Pirmajame šių metų etape pasisekė ne taip, kaip norėjome. Tiek aš, tiek Paulius, važiuojame antrąjį sezoną kaip komanda „4SHIFT“, todėl norai ir lūkesčiai šiemet jau kiti. Nors treniruotėse sekėsi neblogai, tačiau keistai didelis jaudulys prieš kvalifikaciją, pirmu pasirodymu atnešė nulį balų, o Top 32 kova – numontuotą padangą.“
Nepaisant visų sunkumų, šonaslydininkas nenusimena ir teigia, kad jaučiasi stipriai patobulėjęs ir planuoja dar daug ką nuveikti „Semi-Pro“ lygoje. Prasitarus apie „Pro“ lygą, Robertas nusišypso: „O dėl „Pro“ – manau, kad tikrai sugebėčiau važiuoti, juolab, kad kelis kartus esu važiavęs „Pro“ lygos konfigūraciją „Uphill“ Nemuno žiede. Nors ir pirmasis važiavimas baigėsi nulaužtu ratu, tačiau nejaučiu baimės startuoti ten antrą kartą. Noras tikrai yra, todėl, jei susikursiu galimybes, tai nuvažiuosiu ir iki ten.“
(nuotr.
Montyba)
Noras tobulėti ir išbandyti savo jėgas svetur, Robertą nuvedė ir iki kaimyninės Latvijos. Paklausus, kuo skiriasi Lietuvos ir Latvijos šonaslydžio arena vaikinas aiškina: „Šiemet prieš Lietuvos čempionatą, kaip tik turėjome laiko bei pasitaikė puiki proga tiek pasigalynėti su latviais, tiek įsijungti į varžybų režimą. Tikėjausi varžybų pagrindinėje trasoje, tačiau dėl ribojimų, varžybos vyko be žiūrovų ir „Semi-Pro“ lyga varžėsi stadiono trasoje, kartu su „Street“ lyga. Mano klaida buvo ta, kad turėjau nepakankamai padangų – su savimi buvau pasiėmęs 8 vienetus, kas mūsų varžybų trasose man reikštų suvažiuoti 4 varžybas, na, o čia reiškė 1 varžybas, 10 treniruočių važiavimų, kvalifikaciją ir važiavimus Top 16-oje.“ Sportininkas neslepia, kad varžybų trasa Latvijoje buvo kur kas platesnė, greitesnė ir lengvesnė, lyginant su buvusia Šiaulių darbo rinkos mokymo centro autodrome vykusiose „H2Auto Drift Camp“ varžybose. Paprašius, kad Robertas įvardintų pagrindinį Lietuvos ir Latvijos rengiamų šonaslydžio varžybų skirtumą, jis nedvejojant atsako: „Mūsų drifto arenos tikrai skiriasi – trasomis, technikomis, o dalyvių pas mus tiek, kad kaimynams lieka tik pavydėti.“
Tiek Robertą, tiek dar kone pusantro šimto drifto virtuozų artimiausiu metu pavyks išvysti Kačerginės „Nemuno žiede“, kur rugpjūčio 7-9 dienomis įvyks trijų dienų festivalis „Liqui Moly UpHill Drift”.
