Pasirinkta paspyrinė konstrukcija
Miesto vadovai pasveikino konkurso laimėtoją UAB „Alkesta“ ir išreiškė viltį, kad objektas bus pastatytas laiku ir kokybiškai. Pasak įmonės direktoriaus R.Morkūno, tai priklausys ir nuo gamtinių sąlygų, nes objektas yra sudėtingas, gerokai sudėtingesnis nei Tūkstantmečio tiltas, kurį taip pat statė ši įmonė.
2012 metų pradžioje UAB Tiltų ekspertų centro projektuotojai pristatė penkis pėsčiųjų ir dviračių tilto projekto variantus. Alytiškiai galėjo balsuoti už labiausiai patikusį variantą. Dauguma rinkosi paspyrinio pėsčiųjų ir dviračių tilto konstrukciją, kurią pasiūlė ir patys projektuotojai bei pritarė miesto savivaldybės tarybos nariai. Ši konstrukcija priimtina kainos atžvilgiu, tačiau turės didesnį poveikį aplinkai, nes ant krantų teks įrengti nemažas statybvietes.
Ar bus išlaikyti aplinkosaugos reikalavimai, ar statybos metu nenukentės vienas gražiausių Alytaus gamtos kampelių, dar kartą teirautasi ir pasirašant sutartį.
R.Morkūnas sako, kad statybų gamtos apsuptoje vietoje metu neišvengiamai kyla aplinkosauginių problemų, juk prie statybvietės turi privažiuoti didelio tonažo statybinė technika, kranai. Tačiau visos problemos, anot jo, išsprendžiamos, o galima žala atkuriama baigus darbus.
Statant naująjį tiltą teks atsižvelgti ir į paveldosaugininkų reikalavimus, mat senojo geležinkelio tilto atramos, ant kurių ir žadama statyti 35 metrų aukščio naująjį tiltą, įtrauktos į paveldo objektų sąrašą ir saugomos valstybės. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Janis Laurinaitis užtikrino, kad projektas suderintas su Kultūros paveldo departamento Alytaus teritoriniu padaliniu. Paminklosaugininkų reikalavimas išsaugoti dalį senųjų konstrukcijų bus vykdomas, bet projekto derinimas vyko ilgai ir buvo koreguojamas.
Tiltai – miesto veidas
„Projektas yra sudėtingas ir inžineriniu, ir paveldosauginiu požiūriais, tačiau kitaip ir negali būti, jei norime turėti tokį šiuolaikišką objektą, kuris taps ir traukos centru Alytuje. Pagaliau tiltai yra miesto veidas“, – pastebi K.Ąžuolas. Kaip vienareikšmišką pliusą jis įvardija tai, kad konkursą laimėjo mūsų mieste įsikūrusi įmonė, kurioje dirba alytiškiai. Tačiau ir dėmesys, pasak administracijos direktoriaus, tiek pačių miestiečių, tiek ir žiniasklaidos šiam projektui bus labai didelis, taigi ir bendrovei teks pasitempti. Beje, tai jau trečias tiltas per Nemuną, kurį statys „Alkesta“ (be Tūkstantmečio tilto Alytuje, taip pat ir Druskininkuose) bei sutvarkys jo prieigas.
Pėsčiųjų ir dviračių tilto ilgis bus 260 metrų, aukštis – per 30 metrų. Statinį sudarys metalinės konstrukcijos, o jis stovės ant keturių atramų (dviejų krantuose ir dviejų vandenyje), didžiausias tarpatraminis atstumas – 93 metrai. Tiltas turėtų būti baigtas 2015 metais, taigi alytiškiams belieka tikėtis, kad niekas nesukliudys darbus atlikti laiku.
Dabar tilto sąmata išaugusi
Ne paslaptis, kad apie ketvirtą tiltą per Nemuną Alytuje pradėta kalbėti dar 2009 metais, tačiau sumanymą lydėjo daug nesklandumų. Pirmoji projektuotojų vizija pasirodė įspūdinga, bet labai brangi. Dviejų aukštų tilto sąmatinė vertė anuomet perlipo 40 mln. litų, todėl sumanymo atsisakyta. 2012-aisiais pasirinkus paspyrinio pėsčiųjų ir dviračių tilto variantą, tikėtasi tilpti į 20 mln. litų. Šios lėšos įgyvendinant Europos
Sąjungos investicinį projektą „Pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros, jungiančios Alytaus piliakalnį bei jo prieigas su Kurorto ir Miško parkais, įrengimas ir šių teritorijų sutvarkymas bei pritaikymas poilsiui ir rekreacijai“ liktų sutvarkius kitas dvi projekte numatytas ne mažiau svarbias miesto vietas – Mažosios Dailidės ežerėlio ir piliakalnio aplinkines teritorijas. Dabar tilto sąmata išaugusi, tačiau, pasak Neringos Rinkevičiūtės-Bakum, tikimasi šią problemą išspręsti programos viduje. Kiek lėšų savivaldybei reikės papildomai – dar neaišku. Naujasis pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną yra vienas iš trijų objektų, kurių statyba ir tvarkymas numatytas projekte, iš dalies finansuojamame Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“.
Pastačius naują tiltą ypač patogu bus pėstiesiems ir dviratininkams, norintiems aplankyti kitoje Nemuno pusėje esančius objektus. Iki šiol jiems reikia keliauti per Antano Juozapavičiaus arba Kaniūkų tiltus. Tačiau naujojo tilto statybų metu laikinai teks rinktis kitus dviračių ir pėsčiųjų tako maršrutus, nes tas, kuris driekiasi pylimu pro Dainų slėnį, bus uždarytas.
