„Nemunas river line“ statys krovinius laivus laivybai Nemuno upe

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) ir UAB „Nemunas river line“ penktadienį pasirašė ketinimų susitarimą, pagal kurį bendrovė išreiškia ketinimą per artimiausius metus pastatyti apie dešimt krovininių laivų, pritaikytų laivybai Nemuno upe, o VVKD įsipareigoja siekti, kad iki 2014 m. lapkričio 1 d. Kaune būtų pastatyta Marvelės krovininė prieplauka. Susitarimą pasirašė VVKD generalinis direktorius Gintautas Labanauskas ir „Nemunas river line“ direktorius Jonas Ragauskas. Jame pabrėžiama, kad „Nemunas river line“ yra suinteresuota vykdyti krovinių pervežimą Lietuvos vidaus vandenų keliais. Bendrovė ketina statyti savaeiges baržas arba nesavaeiges baržas su vilkikais. VVKD generalinio direktoriaus teigimu, su potencialiais partneriais dėl baržų statybos kalbėtasi jau seniai, o perėjimą prie realių susitarimų paskatino iki 0,5 mln. tonų krovinių per metus galėsiančios priimti krovininės prieplaukos Kaune statybos darbų pradžia. Krovinių uosto statybos pradėtos šiemet, projektas finansuojamas ES ir valstybės lėšomis. Pasak G. Labanausko, susitarimo pasirašymas – svarbus žingsnis, liudijantis, kad krovininė laivyba Nemunu išties domina investuotojus, ir parodantis, kaip svarbu buvo imtis uosto Kaune statybų. „Krovininė laivyba Nemunu, ypač gabenant sunkius arba birius krovinius, turi rimtų pranašumų, lyginant su tų pačių krovinių gabenimu geležinkeliais ar automobilių keliais. Vidaus vandenų transportas maždaug dvigubai pigesnis negu kelių ir pusantro karto – negu geležinkelių. Viena krovininė barža gali pergabenti tiek krovinių, kiek keliasdešimt vilkikų. Be to, upėmis gabenant krovinius, visada galima tiksliai prognozuoti, kada jie pasieks tikslą, tai labai saugi transporto rūšis – upėse nebūna kamščių ar avarijų. Iš Klaipėdos išplaukusi barža Kauną pasiekia, būna iškraunama ir pakraunama bei grįžta per 72 valandas“, – sako G. Labanauskas. Iki šiol tinkamos prieplaukos Kaune trūkumas buvo esminė kliūtis, trukdžiusi plėtoti krovininę prekybą tarp Kauno ir Klaipėdos. Prieplaukos statybas vykdo UAB „Kemesta“, jas baigti ketinama iki kitų metų lapkričio 1 d. Projekto įgyvendinimo metu bus pastatyta 120 m ilgio krantinė, aikštelė su vidaus keliais, privažiavimo kelias, įrengta būtiniausia infrastruktūra saugiam eksploatavimui. Prieplaukoje bus galima sandėliuoti vandens transporto priemonėmis atvežtus krovinius, taip pat perkrauti juos tolimesniam išvežimui automobiliais. Pagal susitarimo sąlygas, VVKD įsipareigoja sudaryti sąlygas „Nemunas river line“ laivų laikymui ir techninei priežiūrai bei remontui. Taip pat abi šalys išreiškia ketinimus ir siekius vidaus vandenų kelią Nemunu ir Kuršių mariomis tarp Kauno ir Klaipėdos išvystyti taip, kad juo būtų sudarytos sąlygos plaukti laivams, kurių grimzlė 2-2,5 m. Šiuo metu jau vyksta Lietuvos vidaus vandens kelių modernizavimo darbai: įgyvendinant ES projektą baigiama sureguliuoti 20 km vandens ruožą žemiau Jurbarko. Susisiekimo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kurioje aktyviai dalyvauja VVKD atstovai, intensyviai nagrinėja tolimesnes vandens gylio Nemune didinimo galimybes. G. Labanauskas pažymi, kad jei Nemuną pavyks sėkmingai pagilinti tiek, kad juo iki Kauno galėtų plaukti laivai, kurių grimzlė yra 2,5 m, krovininės laivybos galimybės dar labiau išsiplės, nes Kauną tiesiogiai galės pasiekti upė-jūra tipo laivai, plaukiantys, iš, pavyzdžiui, Helsinkio. „Tam reikalingą gylį pasiekti Nemune visai realu, statant tvankas. Tam tereiktų pakelti vandens lygį ne aukščiau vidutinio potvynio lygio ir jį palaikyti“, – sako G. Labanauskas. Krovininė laivyba, pastačius prieplauką ir baržas, mūsų šalies vandenimis galės būti vykdoma jau nuo 2015 m. Ateityje planuojama prie Lietuvos vidaus vandenų kelių tinklo prijungti ir Vilnių.