Nors maisto kainos nuolat kyla, nemokamiems mokinių pietums valstybės skiriama suma beveik dešimtmetį sustingusi ties 3 litų riba. Todėl ateinantį rudenį planuojamas visų pradinukų nemokamas maitinimas ne juokais gąsdina mokyklose veikiančias įmones, rašo „Lietuvos žinios“.
Verslininkai sunerimę klausia valdininkų, ar šie žino, kaip už 3 litus pagaminti normalius pietus? Dėl nerealių įkainių atsiradusius nuostolius iki šiol dengdavo pelnas iš prekybos bufetuose. Dabar jo gali nepakakti, nes pagal neseniai išleistą sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl sveikatos saugos reikalavimų bendrojo lavinimo mokyklose tarp nerekomenduojamų prekių pateko bulvių traškučiai, saldainiai, konditerijos gaminiai su šokoladu ar kremu, gazuoti, taip pat nealkoholiniai gėrimai su maisto priedais.
Maitinimo įmonių vadovai sutinka, kad vaikams reikia sveiko maisto. Tačiau visavertės, subalansuotos mitybos principų laikymasis gresia verslo žlugimu.
Vilniaus Vingio vidurinėje mokykloje dirbančios įmonės direktorius Sergejus Bajedovas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad didėjant kainoms parama nemokamam maitinimui net sumažėjo: pernai rugsėjį sostinės savivaldybė nusprendė neskirti pinigų maisto gamybos išlaidoms.
Oficialiai nurodoma, kad nemokamų pietų produktams įsigyti tenka 3,60 lito, tačiau atskaičius PVM maitinimui lieka net mažiau lėšų nei anksčiau.
Aštuonerius metus Vingio vidurinėje mokykloje dirbantis S.Bajedovas sukasi, kaip gali: tvarko buhalterinę apskaitą, tiekimo reikalus, pats ir gamina. Kad išgyventų, aukščiausios kategorijos virėjas priverstas papildomai dirbti viename restoranų.
Praėjusiais mokslo metais maždaug 200 mokinių turinčioje mokykloje nemokamai pietavo apie 100 vaikų. Šiemet tokių liko 19. Pasak S.Bajedovo, taip atsitiko ne dėl staiga pagerėjusio gyvenimo, bet pakeitus maitinimo organizavimo tvarką. Anksčiau vaikų sąrašus sudarydavo pati mokykla. Dabar tuo privalo rūpintis tėvai, o jiems ne visada tai rūpi.
Kaip teigia S. Bajedovas, nemokamam maitinimui skiriama 3 litų suma nesikeičia jau dešimtmetį. Įmonės vadovas prisiminė, kad jo darbo pradžioje vaikų pietus sudarydavo ir vaisiai, žuvis, varškė. Dabar tai tapo neįmanoma. Vis dėlto, net šiandien sriuba Vingio mokykloje kainuoja tik litą. Brangiausias patiekalas - vištienos krūtinėlės kepsnys su garnyru - 5,50 lito. Reali pietų iš trijų patiekalų kaina, anot S.Bajedovo, šiandien turėtų būti 5-6 litai.
„Mums kaip pavyzdys pateikiami Europos standartai. Bet gal valdžia pamiršo, kad standartai - europietiški, o nemokamam maitinimui skiriami pinigai - elgetiški. Tegu visuomenės sveikatos centras pabando sudaryti valgiaraštį už 3 litus ir tilpti į reikalaujamas kalorijų normas“, - sakė S.Bajedovas.
Jam antrino sostinės „Juventos“ ir „Sietyno“ mokyklų moksleivius aptarnaujančios individualios įmonės savininkė Valė Vilkuotienė. „Sveikatos apsaugos ministras nori, kad maistas būtų sveikas ir kaloringas, vaikai netuktų. Bet šiandien negalime dirbti pagal visuomenės sveikatos centro nurodymus. Orientuodamiesi į kainą privalome mažinti porcijas, ko nors neįdėti“, - teigė ji.
Nors patiria sunkumų, mesti veiklos verslininkai nenori. „Jei valstybė mums nepadeda, tegul nors netrukdo. Jei nori mus uždaryti ir grįžti prie maitinimo kombinatų sistemos, tegu taip ir sako“, - pabrėžė S.Bajedovas. „Neišgyvensime mes - ateis kas nors kitas, o problemos išliks“, - antrino V.Vilkuotienė.
Ieškant sprendimų įmonių vadovams teko minti sostinės savivaldybės, ministerijų slenksčius, tačiau sulaukta tik formalaus atsirašinėjimo. Iki mokslo metų pabaigos likus keletui mėnesių, laiko permainoms vis mažiau. „Bijome, kad rudenį atėję į mokyklas rasime naują nemokamo maitinimo tvarką. Tuomet bus vėlu ką nors keisti“, - įsitikinę pašnekovai.
Vilniaus savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Skestenis pripažino, kad kainos turėtų būti didesnės ir siekti bent 4-5 litus. Kad nemokamam maitinimui skiriama suma per maža, neabejojo ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) Saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė. Anot jos, kol kas Lietuvoje nesiekiama, kad vaikui atitektų tai, kas geriausia. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai mokyklų valgyklose aptinka gausybę pažeidimų. Tarnyba siūlo maistą vaikams gaminti iš aukščiausios kokybės produktų. Tačiau tada vėl kyla kainų klausimas.
Anot A.Razmienės, VVSC siūlė užsakyti ekonominius realių maisto gamybos išlaidų skaičiavimus. „Jei lėšų per mažai, geriau atsisakyti sriubos ar kompoto, bet duoti visavertį antrąjį patiekalą. Kai kuriose užsienio šalyse taip ir daroma“, - pasakojo A.Razmienė. Pasak jos, medikams labai svarbu, kad vaikai gautų subalansuoto maisto, o prie antro patiekalo būtų siūloma daržovių. Tačiau A.Razmienė pripažino, kad mokinių maitinimo padėtis šiandien išties tragiška. Prastas ne tik maitinimas, bet ir įranga, indai. Visuomenės sveikatos specialistams su įmonių vadovais tenka diskutuoti, kaip suktis iš padėties: dėti tarkuotų morkų ar raugintą agurkėlį. A.Razmienė pritarė, kad tokiomis sąlygomis įvedus nemokamą visų pradinukų maitinimą kils problemų. „Turime padėti vaikus maitinančioms įmonėms, kad jos gerai maitintų ir nebankrutuotų. Pavyzdžiu galėtų būti Suomija, kur tokioms įmonėms taikomos mokesčių lengvatos“, - sakė A.Razmienė.
