Mokslininkai padarė keletą svarbių klonavimo atradimų (įskaitant avių ir karvių nelytinį dauginimąsi). Žmonių noras gyventi amžinai – natūralus dalykas. Klonuojant sukuriamas naujas organizmas, kuris yra genetiškai toks pats, kaip pradinis. Nors klonuotas kūnas identiškas originalui – mąstymas visiškai skirtingas. O jeigu nereikia visiškai naujo organizmo, galima klonuoti tik organus, o vėliau juos perkelti į senąjį kūną. Tiesa, klonavimas tebekelia daug ginčų tiek tarp mokslininkų, tiek visuomenėje – mat šitaip žmonės tarsi prisiima kuriančių dievų vaidmenį, kuriam galbūt nėra pasiruošę.
Metempsichozė – mokymasis iš Rytų
Tai daugiau dvasinis požiūris į nemirtingumą. Rytų tikėjimai ir filosofijos metempsichozę apibūdina kaip reinkarnaciją. Tikėjimas metempsichoze būdingas daugeliui archajinių, animistinių religijų. Metempsichozė – tai pomirtinis sielos tapsmas, kaip ji gali pereiti į kitą, naujai gimusį žmogų, gyvūną, augalą, negyvą daiktą. Vienais atvejais siela pamiršta buvusį gyvenimą, jo atgarsius pasiekia tik per vizijas, sapnus, kitais – siela tęsia buvusio individo egzistenciją, tačiau jau kitame kūne. Tikima, kad šamanas transo metu gali persikūnyti į gyvūną, o vėliau grįžti į žmogiškąją būseną.
Senovės baltų tikėjime būta nemažai metempsichozės elementų – tikėta, kad mirusiojo siela gali persikelti į medžius, gyvūnus (arklius, šunis, paukščius). Svarbiausia tai, kad siela lieka ta pati, tik keliauja tarp įvairių formų. Šiam įsitikinimui, jog siela gali keliauti iš kūno į kūną, pritarė ir istorinės asmenybės, tokios kaip Pitagoras, Platonas ir Sokratas.
Viską gydančios panacėjos paieškos
Graikų mitologijoje Panacėja buvo gydymo ir vaistų deivė. Išvertus jos vardas („Viską gydanti“) į medicinos terminus, ši reiškia narkotikus, kurie gali viską išgydyti. Šį amžinybės eliksyrą, kuris padeda nuo visų ligų ir gali neribotai prailginti gyvenimą, bandė sukurti alchemikai ir tai buvo vienas pagrindinių jų tikslų. Atrodytų nerealu, kad amžinybė telpa į vieną piliulę ar stiklinę sirupo... Senėjimo valdymo sistema (Strategies for Engineered Negligible Senescence, SENS) siekiama užkirsti kelią senėjimui ir senatvės ligoms. Pirmi tyrimai buvo atlikti su omarais ir hidromis, mat šie padarai nesensta ir nerodo jokių senėjimo požymių. Siekiant pritaikyti šią sistemą, pirmiausiai buvo bandoma ją sulyginti su panacėja, tačiau SENS sistemos tikslas – pritaikyti senėjimo gydymą įvairaus amžiaus žmonėms. Mokslininkai senėjimą apibūdina kaip visą gyvenimą trunkantį įvairių molekulinių ir ląstelinių pažeidimų kaupimąsi organizme.
Pasitelkus senėjimo valdymo sistemą stengiamasi gydyti šiuos pažeidimus ir stabdyti senėjimo progresavimą. Patiems drąsiausiems mokslininkams siūlomos premijos, kad šie pasiryžtų bandymams toliau plėtoti šią unikalią senėjimo valdymo sistemą. Bandymai atliekami su pelėmis, o pirmasis rezultatas – pelė, kuri išgyveno 1819 dienas (visai neblogai kaip gyvūnui, kuris paprastai gyvena vos vienus metus).
Telomerazė – jaunystės fontanas
Telomerazė atrasta 1980-aisiais. Jai suteiktas „Jaunystės fontano“ vardas. Genų terapija – tai gydymo būdas, suteikiantis ląstelėms genus, kurie padeda pataisyti genetinius defektus ar ligas. Mokslininkų atliktų tyrimų metu paaiškėjo, jog telomerazės genų terapija ne tik gali sustabdyti senėjimą, bet ir pailginti gyvenimo trukmę, be to, ji teikia didelę naudą sveikatai. Skamba viltingai, tiesa?
Telomerai – tai ne kas kita, kaip trumpos DNR atkarpos, esančios visų mūsų chromosomų galuose. Kiekvieną kartą, kai ląstelė pasidalija, jos telomerai sutrumpėja ir šitaip ląstelė tampa neatspari mirčiai. Mokslininkai sugebėjo įvesti telomerazės geną į suaugusios pelės ląsteles ir atkurti telomerus. Belieka tikėtis, kad juos kada nors (gal greitai?) bus galima atkurti ir žmonėms.
Evoliucinis nemirtingumas
Biogerentologė Marija Kyriazis mano, kad nemirtingumas – neišvengiama žmonių evoliucija: mūsų smegenys taps tokios protingos, jog bus įmanoma palaikyti gyvybę neribotą laiką. Senėjimo procesas sulėtės, kai naujosios smegenys prisitaikys, o visiškai sustos, kai žmogaus kūnas bus visiškai suaugęs, naujosios smegenys susiformavusios. Tik įdomu, kada gi tai įvyks, kaip mes atrodysime pagyvenę, pavyzdžiui, 150 metų?
Mažiukai robotai mūsų viduje
Medicininiai nanorobotai – mikroskopinio dydžio ir sukurti tam, kad galėtų patekti tiesiai į mūsų organizmą ir nustatę ligos šaltinį jį „išjungti“. Mokslininkai jau išbandė šiuos robotus aklam žiurkėnui gydyti, kai į jo nervinių ląstelių sistemą įleido dirbtinę molekulę ir ji panaikino ligos šaltinį. O kas toliau mokslininkų planuose? Jie siunčia šiuos mažuosius robotus „žudyti“ vėžio ląstelių. Kaip būtų smagu, jei šis metodas ištobulėtų ir galėtų panaikinti bet kurias ligas, ar ne?
Kibernetika – detalių keitimas
Žodis kiborgas beveik visiems asocijuojasi su fantastika – ne vienas prisimena „Terminatorių“. Daugelis tikriausiai nustebs sužinoję, jog mūsų planetoje gyvena šimtai tūkstančių ar net milijonai kiborgų.
Dauguma dabartinių kiborgų – tai asmenys, kurių natūralios organizmo dalys nustojo funkcionuoti ir jas teko keisti sintetiniais pakaitalais. Puikus pavyzdys – įvairiais aspektais bėgikas Oscaras Pistorius, kuriam pakeistos kojos. Galima beveik užtikrintai teigti, kad įvairaus pobūdžio kibernetiniai implantai ar pagalbinės priemonės bus naudojami vis dažniau ir taps masinėmis prekėmis. Greitai mūsų širdies darbą palaikys stimuliatoriai, o vietoj kairės rankos turėsime žnyples. Ir galų gale – gyvensime amžinai kaip kiborgai.
Smegenų emuliacija – kitoks „aš“
Skaitmeninis nemirtingumas – tai galimybė tapti kitokiu „aš“, kai mirs dabartinis fizinis „aš“. Tai tarsi atsarginis planas, jei mokslininkams nepavyktų išrasti biologinio nemirtingumo. Pasitelkus smegenų emuliaciją smegenys bus nuskaitomos ir jų esmė paverčiama skaitmenine bitu ir baitų forma. Ši informacija gali būti išsaugota kompiuterio atmintyje, sugrąžinta į gyvenimą virtualiame pasaulyje arba perkelta į roboto kūną.
Krionika: viso kūno užšaldymas
Žmogui, kuris mediciniškai pripažintas mirusiu, suleidžiama antikoglianto, kad kraujas nekrešėtų. Apdėjus mirusįjį ledu, šis išsiunčiamas į krionikos centrą. Jau užšaldant embrionus pastebėta, kad jų gyvybingumui išlaikyti labai svarbi ledo susidarymo kontrolė, o kraujas gali būti pakeičiamas specialiu žemoms temperatūroms atspariu pakaitalu - tam dažniausiai naudojamas glicerolio antifrizas.
Procesas atrodo taip: žmogaus kūnas nardinamas žemyn galva į skysto azoto pripildytą termosą, kur azoto temperatūra siekia 196 ºC šalčio. Galima šaldyti tik galvą, nes joje yra svarbiausias žmogaus organas – smegenys, nes tokia procedūra pigesnė, be to, manoma, kad ateities technologijos leis prie galvos nesunkiai priauginti naują kūną. Tiesa, sunku įsivaizduoti, kaip tuomet atrodys žmogus – ar nebus panašus į zombį? Bet gal ne – juk mokslas gana sparčiai žengia į priekį, reikia tikėtis kad šalia nemirtingumo bus sugalvotas būdas ir gražiai atrodyti.
Parengė Jurga Motiejūtė
