„Gyveno kažkada pasaulyje dvidešimt penki alaviniai kareivėliai. Visi vieno tėvo – seno alavinio šaukšto – vaikai ir buvo jie vienas kitam gimti broliai“ pasakoja žymioji Kristiano Anderseno pasaka. Ši istorija baigiasi liūdnai: vienas iš kareivėlių įsimyli nuostabią šokėją ir kartu su ja žūsta židinio ugnyje, kur juos įmetė piktas berniukas.
Šis danų pasakų rašytojas mėgdavo apdovanoti žaislus žmogiškais jausmais ir savybėmis, kurios atsiskleisdavo tik toli nuo žmonių akių. Kitoje jo pasakoje „Piemenaitė ir kaminkrėtys“, dvi krištolinės statulėlės įsimyli viena kitą ir pabėga kaminu, bet pasiilgusios savo veidrodžio staliuko, greitai grįžta atgal.
Kadras iš filmo "Žaislų istorija"
K. Andersenas – ne pirmas ir ne paskutinis sugalvojęs panašių idėjų: visų laikų pasakoriai kurdavo istorijas apie žaislus, kurie atgyja, kai niekas nemato. Pavyzdžiui, prieš kelis dešimtmečius iki pasirodant pasakai apie alavinį kareivėlį, vokietis Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas sugalvojo medinę lėlę skirtą skaldyti riešutams, kuri naktį atgyja ir stoja į kovą su pelių karaliumi. Mums ši lėlė žinoma Spragtuko vardu.
Vėliau, XX amžiuje, Alanas Aleksandras Milnas parašė seriją knygelių apie Mikę Pūkuotuką – pliušinį meškiuką, kuriam nutikdavo nuostabios istorijos. Kartais Mikė atgydavo savo šeimininko Kristoferio Robino akivaizdoje. O kartais jis pradėdavo komentuoti pasakas, kurias Kristoferiui Robinui sekdavo jo tėtis.
Kadras iš filmo "Žaislų istorija"
Medinė lėlė Pinokis atgyja ant suaugusio tėtės Karlo rankų. Nenuostabu, kad su tokiu dėmesio troškimu jis patenka į lėlių teatrą.
Turbūt daugelis vaikystėje įsivaizdavome, kad žaislai atgyja, kai niekas jų nemato. Galbūt, tuo tiki ir šiandieniniai vaikai.
Amerikos animatoriai iš legendinės kino studijos „Pixar“ prieš penkiolika metų pradėjo kurti istoriją apie slaptą žaislų gyvenimą. Animaciniai filmai „Žaislų istorija“ (1995) ir „Žaislų istorija 2“ (1999) tapo pirmais tikrais kino istorijoje animaciniais blokbasteriais.
Kadras iš filmo "Žaislų istorija"
Savaitgalį Lietuvos kino teatrų ekranuose pasirodė trečioji filmo „Žaislų istorija“ dalis, pasakojanti apie tai, ką veikia žaislai kai jų niekas nemato. Ten galima rasti atsakymus į daugelį klausimų, nedavusių ramybės nuo pat vaikystės, pavyzdžiui, ką jaučia žaislai, kai jų mylimas šeimininkas užauga.
Animacinio filmo herojai – jau daugeliui pažystami kaubojus Vudis, kosmoso reindžeris Bazas Šviesmetis, ponas ir ponia Bulvės – patenka į keblią situaciją: jų šeimininkas Endis ruošiasi išvažiuoti į koledžą, o žaislai supakuoti į dėžę, per klaidą patenka į vaikų darželį, kur aplink vien tik pašėlę vaikučiai, o viską reguliuoja iš pažiūros mielas, rožinis pliušinis meškiukas vardu Lotso.
