Devinto dešimtmečio pradžioje jaunasis mados avantiūristas pavarde Margiela baigė karališkosios Antwerpo menų mokyklos studijas. Dėstytojai jį pamena kaip ryžtingą, kūrybingą bei ypatingai novatorišką studentą, kuriam visuomet buvo žadama didi ateitis.
Martinas Margiela visuomet svajojo turėti nuosavą mados liniją, tačiau, savaime supratama, kad po studijų baigties jis iš pradžių nusprendė padirbėti pas kitus dizainerius ir taip įgauti patirties. Nepaprastas veržlumas ir didžiulis potencialas po penkerių metų Martiną nubloškė pas patį mados chuliganą Jean Paul Gaultier. Pasisėmęs avangardinio meno paslapčių ir gavęs puikias rekomendacijas, 1997 m. dizaineris pagaliau tapo vyriausiuoju „Hermès“ kūrybos direktoriumi. Šis sėkmingas žingsnis paspartino dizainerio autorinės linijos gimimą, todėl jau po keleto metų Margiela atidarė asmeninius mados namus, intriguojančiu pavadinimu – Maison Martin Margiela (MMM).
Perėmęs japoniško dizaino manierą ir papildęs aštuoniasdešimtaisiais įsiaudrinusių japonų avangardistų gretas, Martinas Margiela nesunkiai įtvirtino savo kūrybos braižą. Jo taip dievinama aukštoji mada buvo kuriama iš nereikalingų, atsarginių daiktų ar net šiukšlių. Lengvo absurdo šalininkas Margiela pasauliui įrodė, kad ekscentriškas dekonstruktyvizmas, asimetrinių formų garbinimas bei platus netradicinių audinių spektras gali būti vartojamas tiek aukštosios mados, tiek kasdieninėje aprangoje.
Slaptas kūrėjas
Nuo pat ženklo Maison Martin Margiela įkūrimo, dizaineris liko nuošalyje, nedavė interviu jokiems žurnalistams, o spauda nepublikavo jo nuotraukų. Iš pradžių šis poelgis daugumai pasirodė keistokas, tačiau būtent dėl šio žingsnio mados mylėtojai pajuto žavesį ir susidomėjimą kūrėjo asmenybe bei darbais. Gudrus bendrovės planas pasiteisino – nė vienas straipsnis apie dizainerį iki pat šiandienos nebuvo apsieitas be jo „nematomumo“ temos.
Deja, 2002 metais įvykęs gana keistas reiškinys, kai MMM namus įsigijo koncernas Only The Brave, po to jį pavertęs dukterine Diesel linija (kas spaudoje buvo pašiepiama „tarsi Gretos Garbo ir Harpo Marx sužadėtuvės“), Margielos idėją likti šešėlyje pavertė gana rimta komercine problema – pirkėjai kaltino dizainerį ir jį vadino „droviu“, o drąsesnieji – ir „įžūliu“ ar „bailiu“.
Visi ilgus metus ir toliau būtų spėlioję, kas gi iš tiesų valdo mados namų MMM vairą, jei ne praėjusių metų spalio mėnesį paskelbtas oficialus pranešimas. Vyriausiasis Martino padėjėjas sakė, kad „Martinas Margiela nėra nušalinamas nuo kūrybos direktoriaus pareigų. Šiuo metu jis yra labiau jau senokai suformuotos jaunų dizainerių kūrybinės grupės patarėjas dizaino klausimais nei vyriausiasis dizaineris“.
Įdomus faktas, kad Maison Martin Margiela parduotuvių adresų jūs ir dabar nerasite tarpmiestinėje adresų knygelėje, o užėję į vieną iš šių parduotuvių, pamatysite, jog darbuotojai vilki specialius baltus laboratorinius chalatus. Visiško sterilumo ir nematomumo temos plėtojamos ir per mados šou – juose modelių veidai beveik visuomet būna uždengti audiniu arba tamsiais akiniais.
Permaininga kūrybos raida
Pastarojo dešimtmečio Maison Martin Margiela pristatytos kolekcijos yra vertinamos gana kontraversiškai. 2006 metų pavasarį mados namai parodė jautrų, subtilaus japonų fetišizmo įkvėptų kūrinių šou, sekančių metų pristatymuose matėme švelnaus moderno bei pop kultūros derinius. 2009 metų pavasario šou buvo skirtas paminėti mados namų 20-metį, o jame rodyta kolekcija kritikų įvertinta kaip bene geriausia pastarojoje dekadoje. Apmaudu tai, kad po šio didžiulio darbo sekusios kolekcijos nepaliko didelio įspūdžio nei profesionaliems mados vertintojams, nei jauniems Margielos kūrybos gerbėjams.
Mums, stebintiems mados šou, yra labai įdomus kūrybinis procesas, tačiau mados namuose Maison Martin Margiela šie dalykai yra visai nesvarbūs. Jų kūrybos direktorius Martinas Margiela niekada nesigviešė šlovės ar dėmesio – jam visuomet buvo svarbiausia mados namų kūriniai ir jais perteikiamos emocijos, jau ilgus metus žadinančios gerbėjų smalsumą bei norą pagaliau atskleisti visas magiškas kaukes ir pažvelgti giliau.
Coutorture.com nuotr.
