Nuo senų senovės galvos skausmas – žinomas negalavimas. Apie vieną dažniausių galvos skausmo priežasčių migreną rašytiniai duomenys aptinkami papiruse, datuojamame 1200 m. p. m. e., rastame Tėbų kapavietėse Egipte. Jame surašyti magiški užkeikimai, gydantys galvos skausmą, pavadintą „pusės galvos skausmu“. Senovėje migrenos gydymo būdai buvo patys įvairiausi: nuo maldų ir užkalbėjimų iki gyvybei pavojingos kaukolės trepanacijos. Iš mums gerai pažįstamų Balzako romanų žinome, kaip senovėje aristokratai migrenos priepuolius „išgulėdavo“lovoje, užtraukę užuolaidas.
Per daugelį amžių galvos skausmų nesumažėjo, atrodo, net padaugėjo dėl pašėlusio mūsų gyvenimo tempo, informacijos gausos, įtampos tiek darbe, tiek aplinkoje, maisto, aplinkos užterštumo. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad padaugėjo ne tik priežasčių galvos skaudėjimui, bet ir priemonių tam skausmui numalšinti. Gaila, tačiau net šiuolaikinei medicinai nėra lengva nustatyti tikrąsias galvos skausmų priežastis. Neurologai teigia, kad galvos skausmo šaknys yra smegenyse, vidaus ligų gydytojai mano, kad kraujagyslėse, o psichoterapeutai tvirtina, kad viskas kyla nuo įtampos. Liaudis draugiškai jiems pritaria: „Visos ligos nuo nervų...“
Kai kreipiamės į gydytoją dėl galvos skausmo, jis pagal šiuo metu galiojančią klasifikaciją pabandys jūsų galvos skausmą „įsprausti“ į tam tikrus rėmus ir suformuluoti diagnozę. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią klasifikaciją, galvos skausmai skiriami į dvi dideles grupes.
Pirminiai galvos skausmai. Tai tokie skausmai, kai nėra akivaizdžių ligų, galinčių juos sukelti. Šiai grupei priklauso trys pagrindinės pirminių galvos skausmų rūšys: migrena, įtampos ir klasteriniai galvos skausmai. Antriniai galvos skausmai. Juos sukelia kokia nors konkreti liga, šiuo atveju galvos skausmas yra tik tam tikros ligos simptomas. Pavyzdžiui, dėl galvos ar kaklo traumos atsiradęs galvos skausmas jau bus antrinis.
Migrena kankina žmoniją jau daug amžių. Ligą Hipokratas aprašė net 400 m. pr. Kr., o jos požymiai nuo to laiko nė kiek nepasikeitė – prasideda įkyriu maudimu, gėlimu antakio srityje, virš akies, po to skausmas viena galvos puse plinta smilkinio link, kyla aukštyn, stiprėja, tampa pulsuojančiu. Dažni migrenos palydovai – nemiga, pykinimas, garsų, kvapų ir ryškios šviesos netoleravimas. Prieš prasidedant priepuoliui paprastai jaučiamas mieguistumas ir energijos stoka. Kartais atsiranda trumpalaikių regėjimo sutrikimų – akyse ima „skraidyti muselės“. Neretai migrenos priepuolis prasideda neišsimiegojus arba atvirkščiai – persimiegojus, labai susijaudinus ar atsipalaidavus po patirtos įtampos, kartais – dėl netinkamos mitybos.
Iki šiol nėra tiksliai nustatytos migreną sukeliančios priežastys. Mokslininkų nuomone, migreną sukelia funkciniai pokyčiai trišakio nervo sistemoje ir smegenų cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimas.
Norint išvengti migrenos priepuolių, reikia stengtis pažinti save ir suprasti, kas būtent jums sukelia migrenos priepuolį. Žinoma, nors ir aišku, kad migrenos priepuolį būtent jums sukelia nuovargis, ne visada galite to išvengti. Tačiau galite būti pasiruošę ir laiku suteikti sau pagalbą. Daugeliui sergančiųjų migrenos priepuolius sukelia įtampa, netinkamas miego ir būdravimo režimas, įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui, ryški šviesa, neįprasti kvapai, didelis triukšmas, tiesioginiai saulės spinduliai, aplinkos pokyčiai ir kelionės (oro, sezono, slėgio ar laiko juostų pokyčiai). Pasitaiko, kad priepuolius sukelia tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, fermentinis sūris, citrusiniai vaisiai, riešutai, kakava, kava, vynas. Kitiems priepuolius sukelia badavimas.
Pastebėta, kad migrena dažniau pasitaiko tiems, kurie turėjo ja sergančių artimų giminių. Taigi jei mama ar senelė dažnai gulinėdavo užtamsintame kambaryje besiskųsdamos galvos skausmais, gali būti, kad ir jums tai gresia. Jei esate moteris, gresia dažniau. Net 18 proc. moterų serga migrena, o vyrų – trigubai mažiau, apie 6 proc.
Jei migreniniai skausmai vargina kasdien arba priepuolis trunka ilgiau nei parą, būtinai reikėtų kreiptis į gydytoją. Vaistus nuo skausmo patariama gerti priepuolio pradžioje, nes jam užsitęsus medikamentai dažniausiai nebepadeda.
Įtampos galvos skausmas – labiausiai paplitusi galvos skausmo priežastis. Didžioji dalis suaugusių žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę įtampos sukeltą galvos skausmą. Maždaug 70 proc. galvos skausmo atvejų yra įtampos galvos skausmas. Jis gali užklupti bet kurio amžiaus žmones, o moteris vargina šiek tiek dažniau. Įtampos galvos skausmas paprastai būna dvipusis, išsiskiria buku, monotonišku, „išplaukusiu“ skausmu, tarsi kaukolę slėgtų lankas. Paprastai toks skausmas kyla dėl emocinio streso ar įtemptos darbo dienos. Šie skausmai gali trukti nuo 30 minučių iki kelių dienų, sunkiais atvejais jie tampa nuolatiniu palydovu. Šio skausmo niekada nelydi jokie kiti simptomai (pvz., regėjimo sutrikimai, karščiavimas, vėmimas ir t. t). Šio tipo skausmą padeda diagnozuoti Tarptautinės galvos skausmų organizacijos pateikti įtampos tipo galvos skausmų diagnostiniai kriterijai.
Įtampos tipo, lėtinių įtampos tipo, lėtinių galvos skausmų diagnostikos kriterijai:
A. Mažiausiai 10 ankstesnių galvos skausmo epizodų, atitinkančių B–D kriterijus, galvos skausmas trunka mažiau nei 180 dienų per metus ar 15 dienų per mėnesį.
B. Galvos skausmas trunka nuo 30 minučių iki 7 dienų.
C. Būdingos mažiausiai dvi iš šių skausmo ypatybių:
spaudžiamojo ar veržiamojo (ne pulsuojančio) pobūdžio, mažo–vidutinio intensyvumo (nėra pernelyg stiprus), jaučiamas abiejose galvos pusėse, nesustiprėja lipant laiptais ar užsiimant kita kasdiene veikla.
D. Abu šie kriterijai:
nėra pykinimo ir vėmimo, nėra fotofobijos (šviesos baimės) ir fonofobijos (triukšmo baimės) arba yra tik viena iš jų.
Nemalonūs pojūčiai sustiprėja užsidėjus galvos apdangalą arba šukuojantis. Gėla neatlėgsta net naktį ir ilgainiui gali sukelti nemigą.
Dažniausia tokio galvos skausmo priežastis – psichinė įtampa, sukelta didelio arba dažnai besikartojančio streso. Tiesa, dėl streso galvą ima skaudėti ne visiems, o paprastai tiems, kurie linkę pernelyg analizuoti savo pojūčius ir pasižymi neurotišku reagavimu į nemalonumus.
Galvą gali imti skaudėti ir dėl ilgos raumenų įtampos, pavyzdžiui, nuolat sėdint prie kompiuterio, ilgai vairuojant automobilį, dirbant su smulkiomis detalėmis arba išsimiegojus varginama poza apsvaigus nuo alkoholio arba išgėrus migdomųjų.
Klasterinis galvos skausmas – tai gana retas, stiprus galvos skausmas, kuris yra labiau paplitęs tarp vyrų, nei tarp moterų. Klasterinis galvos skausmas gali būti labai stiprus, įprastai trunka tik vieną ar dvi valandas. Paprastai skausmas koncentruojasi aplink vieną akį, kuri dažniausiai ašaroja ir parausta.
Visi paminėti skausmai yra pirminiai, kai jų priežastis nėra kita žinoma liga ar būklė. Tačiau yra ir galybė antrinių skausmų. Sukelti galvos skausmą gali tokių organų, kurie, rodos, niekuo dėti, sutrikimai. Pavyzdžiui, pargriuvus ir susitrenkus uodegikaulį po kelių dienų aštri gėla praeina, rodos, trauma užmirštama, o kai po kurio laiko įsiskauda galva, nė nepamanoma, kad gali būti kaltas griuvimas. Bet traumatologai patvirtins, kad dėl nugaros smegenų apvalkalo jautrumo net nedidelis uodegikaulio sutrenkimas gali tapti galvos skausmo priežastimi. Nenuostabu, kad galvą dažnai sopa žmonėms, patyrusiems kaukolės traumą arba smegenų sukrėtimą.
Neretai galvos skausmas – kepenų ir tulžies pūslės veiklos sutrikimo pasekmė. Jei šie organai tinkamai neatlieka savo funkcijų, organizmas užsiteršia ir tokiu būdu apie tai „praneša“.
Dažnai dėl hormonų pokyčių galvą skauda paaugliams, taip pat moterims menstruacijų metu arba prieš jas, be to, per menopauzę.
Bukas pakaušio skausmas – tipiškas padidėjusio kraujospūdžio požymis. Jeigu pajutote pakaušio skausmą, pirmiausia reikėtų pasimatuoti kraujospūdį. Jei jis padidėjęs, vaistai nuo skausmo tokiu atveju nepadeda, būtina mažinti kraujo spaudimą.
Žinome, kad galvą skauda sergant gripu ir kai kuriomis peršalimo sukeltomis ligomis, o kartais tai būna ir kitų infekcinių ligų simptomas. Galvos skausmas gali būti susijęs ir su žandikaulio sąnarių ligomis, neteisingu sąkandžiu, trumparegyste, netinkamai pritaikytais akiniais.
Kai kuriems žmonėms galvos skausmą sukelia mankšta, sportinė ar seksualinė veikla. Orgazmo sukeltas galvos skausmas gali kilti prieš arba po orgazmo; jis gali būti stiprus ir trukti daug valandų. Kai kurie žmonės jaučia staigų, stiprų galvos skausmą orgazmo metu.
Mokslininkai neseniai nustatė, kad galvos skausmas gali būti kai kurių maisto produktų netoleravimo palydovas. Priežastis – medžiagos, veikiančios kraujagysles. Pirmiausiai tai biologinis aminas – tiraminas, kurio yra šokolade, fermentiniuose sūriuose, grietinėje, jogurte, sūdytoje ir marinuotoje žuvyje, konservuotose jūros gėrybėse (krabai, krevetės), rūkytoje mėsoje, dešrelėse, taip pat visų rūšių aluje. Ši medžiaga klastinga tuo, kad ilgai laikant produktuose jos daugėja.
Natrio glutamatas, kurio esama daugumoje kinų virtuvės patiekalų ir padažų, yra negalios, skambiu pavadinimu „kinų restorano galvos skausmas“, šaltinis. Jeigu nemėgstate Rytų virtuvės, neskubėkite džiaugtis. Šios medžiagos yra sultinio kubeliuose, bulvių ir kukurūzų traškučiuose, sausose sriubose ir daugelyje kitų produktų. Apie tai sužinosite, jei nepatingėsite perskaityti smulkią etiketę.
Kofeinas kaip galvos skausmų sukėlėjas taip pat turi išskirtinę vietą. Įdomu tai, kad jo poveikis jaučiamas tuomet, kai... jo nėra. Tuomet žmonės kenčia dėl kavos, kolos arba arbatos trūkumo. Staigus šių gėrimų atsisakymas sukelia pulsuojantį galvos skausmą smilkiniuose, silpnumą, susierzinimą, išsiblaškymą, nerimą, baimę, miego sutrikimą ir pykinimą.
Kada galvos skausmas yra pavojingas
Nors dažniausia skausmo priežastis – migrena ir įtampos galvos skausmas, tačiau tai gali būti ir rimtos ligos simptomas. Pavojaus ženklai, kai reikia susirūpinti ir kreiptis pagalbos į gydytoją:
Jeigu galvos skausmai prasidėjo per 50 metų amžiaus.
Jeigu tai stiprus, naujai atsiradęs galvos skausmas, kitokio pobūdžio nei anksčiau.
Jeigu atsiranda tik atsikėlus po miego ar pažadina iš miego.
Jeigu yra padidėjęs kraujo spaudimas.
Jeigu galvos skausmai prasidėjo po galvos traumos.
Jeigu skausmas nepasiduoda gydymui įprastiniais skausmą malšinančiais vaistais.
Jeigu galvos skausmą lydi neurologiniai simptomai, sąmonės ir psichikos sutrikimai.
Kaip gelbėtis? Kaip sau padėti? Paprasti dalykai, kuriuos lengvai galime pasidaryti namuose, dažnai pajėgūs mus išvaduoti iš kankinančių skausmo gniaužtų net ir be cheminių preparatų.
Tikėsite ar ne, tačiau pamirkius kojas karštame vandenyje galvos skausmas apmalšta. Sutraukdama kraują į pėdas, karšta vonelė sumažina spaudimą galvos kraujagyslėse. Jeigu galvos skausmas labai stiprus, į vandenį įberkite šiek tiek garstyčių miltelių. Jeigu kamuoja įtampos galvos skausmas, ant kaktos ar sprando uždėkite karštą kompresą. Karštis atpalaiduoja įtemptus raumenis.
Atrodo, nesuderinama, tačiau karščio procedūras galima papildyti arba net ir pakeisti šaltu kaktos kompresu. Keletą ledo kubelių suvyniokite į flanelinį skudurėlį ar į pašluostę įvyniokite šaldytų daržovių maišelį. Šaltis sutraukia kraujagysles, todėl jos nebespaudžia jutiminių nervų. Kadangi galvos skausmas kartais kyla sprando nervuose, uždėkite kompresą pakaušio apačioje. Šaltą kompresą galite pakeisti kita, ne tokia malonia priemone: rankų mirkymu lediniame vandenyje kuo ilgiau.
Kai kuriais atvejais gali pagelbėti taškinis masažas. Stipriais sukamaisiais judesiais masažuokite odą tarp rankos nykščio ir smiliaus. Darykite tai kelias minutes, tada pakeiskite ranką ir kartokite procedūrą, kol skausmas nurims. Taškinio masažo specialistai teigia, kad ši vieta siejasi su smegenų zonomis, kuriose kyla galvos skausmas.
Jei manote, kad galvos skausmą sukėlė įtampa, pirmiausia reikia pasistengti ją pašalinti paprasčiausiai atsilošus kėdėje ir pakaušiu atsirėmus į sieną.
Galima išbandyti vežėjo pozą: sėdint ant kėdės alkūnėmis įsiremiama į kelius, plaštakos nuleidžiamos žemyn, galva nusvarinama. Taip pabūnama 2–3 min.
Raumenis atpalaiduoja ir toks pratimas. Galva palenkiama į priekį ir lėtai sukama kairio peties link, atgal, dešinio peties link. Atliekant pratimą daromos trumpos pauzės.
Jei skauda galva, reikėtų iš plaukų ištraukti smeigtukus, segtukus, nuimti gumutes, kepurę, raištį ir susišukuoti.
Jeigu nuo kvapo nepykina, išgerkite puodelį stiprios kavos. Kofeinas mažina kraujagyslių pabrinkimą ir kartu slopina galvos skausmą. Štai kodėl kofeinas įeina į kai kurių stiprių skausmą malšinančių vaistų sudėtį.
Kai kurie eteriniai aliejai – ypač levandų – mažina įtampą ir malšina galvos skausmą. Švelniai patrinkite levandų aliejumi kaktą ir smilkinius, tada atsigulkite ant nugaros ir mėgaukitės atpalaiduojančiu kvapu. Kad greičiau pajustumėte palengvėjimą, rinkitės vėsų tamsų ir tylų kambarį. Kuo ilgiau jame gulėsite, ramiai kvėpuodami levandų kvapu, tuo geriau.
Kartu su levandų aliejumi – arba vietoj jo – galima vartoti ir pipirmėčių aliejų. Mentolis padeda nuslopinti galvos skausmą. Jo kvapas iš pradžių stimuliuoja, paskui atpalaiduoja nervus, kurie sukelia galvos skausmą.
Mentolis yra pagrindinė gydomoji mėtų sudedamoji dalis. Tad mėtų arbata stimuliuoja širdies veiklą, mažina arterinį spaudimą, slopina galvos skausmą, yra rekomenduojama gydant padidintą kraujospūdį, krūtinės anginą.
Tačiau daugelis vyrų mėtų arbatos negali pakęsti, mat, ji juos „ramina“. Ir vis tik mėtų arbata naudinga, nes slopina dirglumą, nervingumą, gerina miegą. Bet, deja, mažina jautrumą, taip pat ir seksualinį. Ir ilgai ją vartojant tas poveikis didėja... Ir galiausiai kai kurie vyrai gali jo visai nebepatirti... Bet nustojus gerti mėtų arbatą, viskas grįžta į vėžes. Kita vertus, mėtos čia nėra unikalios – tokį poveikį turi visi produktai, mažinantys kraujospūdį.
Jeigu kojų pamirkymai nepadeda, griebiamės tablečių. Dažniausiai galvos skausmui gydyti yra vartojamas paracetamolis. Netgi migreninio skausmo atveju laiku išgertos dvi tabletės (1 g) paracetamolio gali apsaugoti nuo ilgų kančių gulint lovoje su skaudama galva. Tačiau nereikia pamiršti, kad nors mes ir įpratę jį lengva ranka vartoti nuo skausmo ir karščiavimo, šis vaistas nėra toks nekaltas. Paracetamolį nesunku perdozuoti, o perdozavimo pasekmės – rimtas kepenų pažeidimas. Negalima per parą išgerti daugiau nei 4 g (8 tablečių) paracetamolio. Nuo 10–12 g galimas negrįžtamas kepenų pakenkimas ir mirtis.
Galvos skausmui gydyti tinka ir nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai, pavyzdžiui, naproksenas, ibuprofenas, ketoprofenas ir kiti. Per ilgą galvos skausmų istoriją tinkamiausią vaistą paprastai išsirenkame kiekvienas sau ir draugui ta rekomendacija nebūtinai turi tikti.
