Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Lietuvos piliečio pase, kitų įrašų puslapyje, galima nurodyti ir originalo kalba užrašytus asmens vardą bei pavardę. Viešajame gyvenime nelietuviškų įrašų ir toliau bus nevalia vartoti.
Vakar sprendimą dėl asmenvardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis paskelbęs KT įpareigojo Seimą patvirtinti tai reglamentuojančią tvarką. Viliamasi, kad KT išaiškinimas ir įstatymų pataisos, kurias priims parlamentas, leis baigti diskusijas dėl Lietuvos lenkų reikalavimo asmens dokumentuose jų pavardes rašyti originalo kalba.
Įrašas - tik pase
Anot KT nutarimo, nėra pagrindo teigti, jog pagal pageidavimą piliečio paso kitų įrašų skyriuje įrašius asmens vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis ir negramatine forma būtų paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos. Tačiau oficialus asmenybės patvirtinimas paso pagrindiniame lape ir toliau privalo būti rašomas tik valstybine kalba. Lietuvių kalba turi būti vartojama ir šalies viešajame gyvenime.
KT įpareigojo Seimą nustatyti vardo ir pavardės rašymo paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus. Parlamentas arba jo įgaliota valstybės institucija turi apibrėžti su lietuvių kalbos rašmenų vartojimu susijusius esminius klausimus, įskaitant transkripcijos principus. Anot KT, Seimas, nustatydamas asmenvardžių rašymo paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, turėtų paisyti to, kad valstybinės kalbos rašmenys yra lotyniški.
Norėtų daugiau
Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Raimondas Šukys pabrėžė, jog po KT išaiškinimo nelietuviško įrašo niekur kitur mūsų šalyje nebus galima naudoti. „Lietuvos viešajame gyvenime turi būti vartojama lietuvių kalba. Pilietis įrašo ne lietuvių kalba mūsų valstybės viešajame gyvenime niekaip negalės naudoti“, - pažymėjo jis.
Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius KT sprendimą įvertino nevienareikšmiškai. Jis džiaugėsi į priekį pajudėjusiu pavardžių rašymo originalo kalba klausimu, tačiau apgailestavo, kad tokių įrašų Lietuvoje nebus galima naudoti niekur kitur. E.Trusevičius pakartojo, jog mūsų šalyje gyvenantys lenkai norėtų būtent to. „Daugelyje savo tautines mažumas gerbiančių Europos valstybių elgiamasi kitaip. Ten leidžiama mažumų atstovams vartoti jų kalbą viešajame gyvenime“, - aiškino E.Trusevičius.
Įgyvendinimas kainuos
Seimui jau pateikti keli asmenvardžių rašymo originalo kalba įstatymo projektai. Juose numatyta išsaugoti oficialiai vardu ir pavarde pažymėtą asmens tapatybę, o ne sukurti naują. Siūloma, kad vardai ir pavardės dokumentuose būtų rašomi arba lietuviškais rašmenimis, arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, vartojant ir nelietuviškas raides q, x, w.
Priėmus atitinkamas įstatymų pataisas padaugės rūpesčių asmens dokumentus išduodančioms įstaigoms. Dokumentų išrašymo centre ir įvairiose kitose įstaigose turės būti įvesti simboliai, kurių lietuviškoje abėcėlėje nėra.
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sakė, kad pasirengti nelietuviškų pavardžių rašymui ne pirmajame asmens dokumentų lape prireiktų maždaug 20 mln. litų. „Abėcėlė, kurią galės spausdinti Dokumentų išrašymo centras, dar labiau plėsis, o tai kainuos. Reikės ne vien spausdintuvo pakeitimo. Svarbu ir galimybė įvesti nelietuviškus rašmenis į kompiuterinę sistemą. Tam prireiktų visos Migracijos tarnybos ir konsulinių tarnybų užsienyje pajėgumo“, - tikino R.Palaitis.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
