Laimingi žmonės bendrauja su draugais, skaito laikraščius ar mylisi, o nelaimingi – žiūri televizorių, teigia mokslininkai.
JAV Merilando universiteto sociologai Johnas Robinsonas ir Stevenas Martinas nustatė, jog žmonės, kurie jaučiasi nelaimingi, prie televizoriaus praleidžia 30 proc. daugiau laiko nei laimingieji. Šias išvadas mokslininkai gavo 1975–2006 metų laikotarpiu išanalizavę 30 tūkst. žmonių elgseną.
Tačiau negalima teigti, jog televizorius kaltas dėl to, jog žmogus tampa nelaimingas.
Iš tiesų, šis pastangų nereikalaujantis užsiėmimas sumažina motyvaciją ieškoti kitokių, įvairesnių ir naudingesnių laisvalaikio leidimo būdų. Tačiau yra ir kita pusė: būtent nelaimingi žmonės yra pasyviausi, o televizoriaus žiūrėjimas jiems yra paprasčiausias būdas susikurti pramogą. Tam nereikia jokių pastangų, nebūtina kažkur eiti, planuoti savo laiko, be to, tai nieko nekainuoja.
Vis dėlto toks laisvalaikio leidimo būdas suteikia tik trumpalaikį malonumą, o ilgalaikis poveikis yra labiau neigiamas, pažymi sociologai.
Profesorius S. Martinas įprotį žiūrėti televizorių lygina su narkotikų vartojimu: „Tai suteikia tik trumpalaikį, paviršutinišką pasitenkinimą, padeda trumpam užmiršti problemas, tačiau atidėjus jų sprendimą nusivylimas ir nepasitenkinimas gyvenimu tik dar labiau sustiprėja“.
Turintiems asmeninių ir bendravimo problemų žmonėms nuolatinis televizoriaus žiūrėjimas dažnai tampa įpročiu, kurio poveikis, anot profesoriaus, yra panašus į raminamųjų vaistų poveikį. Mokslininkai taip pat pažymi, jog kitaip nei dažnai televizorių žiūrinčių, daug laiko internete praleidžiančių žmonių laimingumo lygis nesiskiria nuo bendro vidurkio.
