Gausiai pasnigus ir pašalus Panevėžyje daugėja žmonių, kurie eidami į darbą, būdami jame ar keliaudami iš jo paslysta slidžiose gatvėse ar ant laiptų ir susilaužo kojas, rankas, smarkiai susitrenkia ar patiria kitų traumų.
Patarimas – nenukrypti
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Rimantas Trota sako, kad nesunkūs nelaimingi atsitikimai dėl slidžios dangos, susiję su darbu, dažniausiai persekioja medikus ir socialinius darbuotojus. Jie sudaro 24 procentus visų šiemet nukentėjusių per nesunkius nelaimingus atsitikimas darbe. Iš viso tokių Panevėžyje šiais metais registruota 71, didžioji dalis – praėjusią ir šią žiemą. Be medikų ir socialinių darbuotojų, labiausiai nesiseka apdirbamosios pramonės atstovams bei švietimo darbuotojams. Jie atitinkamai sudaro 21 ir 17 procentų patyrusiųjų nelaimingus atsitikimus darbe.
Tačiau paslydusieji ar suklupusieji, jei nelaimė susijusi su darbu, gali guostis bent tuo, kad gydydamiesi traumą turės iš ko vaistų nusipirkti. „Sodra“ nelaimingų atsitikimų, įvykusių darbe ar kelionėje į jį ir iš jo, aukoms moka 100 procentų dydžio jų kompensuojamojo uždarbio pašalpą.
Tiesa, su viena sąlyga. Darbdavio sudaryta komisija turi patvirtinti, kad trauma tikrai susijusi su darbu – įvykusi darbe, pakeliui į jį ar grįžtant namo.
Čia slypi tam tikri spąstai, į kuriuos gali patekti įstatymų neišmanantis darbuotojas.
Pasak R.Trotos, nelaimingas atsitikimas traktuojamas kaip susijęs su darbu tais atvejais, kai darbuotojas laikėsi tam tikro maršruto. Pavyzdžiui, jeigu jis tuoj po darbo ėjo tiesiai namo, pakeliui pargriuvo ir susižalojo, tai vertinama kaip nelaimingas atsitikimas darbe.
Tačiau jeigu asmuo pakeliui į namus užsuko į parduotuvę ir su pirkiniais eidamas namo išsitiesė ant slidaus šaligatvio ir susilaužė koją, tai laikoma nelaimingu atsitikimu buityje – tokiu pat, kaip patyrus laisvalaikiu.
Šiuo atveju jam už dvi pirmas dienas darbdavys mokės 80–100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio pašalpą. Nuo 3 iki 7 dienos imtinai nelaimėlis gali tikėtis 40 procentų darbo užmokesčio dydžio pašalpos iš „Sodros“. Pastaroji nuo 8 ligos dienos mokės 80 procentų atlyginimo dydžio nedarbingumo pašalpą.
R.Trota, paklaustas, ar nustatant traumos sąsajas su darbu, ypač kai jos patiriamos pakeliui į darbą ar iš jo einant į namus, nepalikta laisvė interpretacijoms ir galbūt piktnaudžiavimui, atsakė, kad bent jau oficialiai tokių atvejų neužfiksuota.
„Darbdavio sudaryta komisija turi vadovautis darbuotojo darbo grafiko, įprastu jo maršrutu į darbą ir iš jo. Be to, egzistuoja ir protingumo kriterijus. Jeigu žmogus paslydo ir susilaužė ranką, pavyzdžiui, po darbo praėjus dviem ar trims valandos, matyt, nerealu, kad jis tiek laiko keliavo namo“, – kalbėjo Panevėžio darbo inspekcijos vadovas.
Tačiau jis sutiko, kad šiuo atveju darbdaviai nėra suinteresuoti darbuotojo patirto nelaimingo atsitikimo nesieti su darbu. Mat biuletenį tenka mokėti ne jiems, o „Sodrai“. Be to, darbdaviams dėl to, kad pavaldinys eidamas į darbą ar iš darbo patyrė lengvą traumą negresia nemalonumai.
„Sodrai“ tenka pasitikėti popieriais
Panevėžio „Sodros“ duomenimis, per šių metų 9 mėnesius nedarbingumo pašalpos dėl nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbu, mokėtos 176 gyventojas. Iš jų 99 traumas patyrė darbe, kiti – pakeliui į jį ar eidami iš jo. Duomenų, kiek žmonių nukentėjo per pastaruosius tris mėnesius, kol kas nėra.
Per 2009 metų devynis mėnesius nedarbingumo išmokas dėl analogiškų nelaimių gavo 157 asmenys, iš jų 72 jos užklupo darbe, kitus – pakeliui į darbą ar namus. Per praėjusių metų paskutinį ketvirtį į „Sodrą“ nedarbingumo pašalpų dar kreipėsi 35 gyventojai, iš jų 14 traumas patyrė vykdami į darbą ar grįždami namo, 19 nukentėjo darbe.
Panevėžio „Sodros“ specialistai teigia, kad šiuos asmenis, kaip ir kitus nedarbingumo pašalpų gavėjus, jie tikrina pasirinktinai. Esą apgavystės atvejų nenustatyta.
Laiptai – didesnės rizikos zona
Panevėžiečiai žiemą dažnai skundžiasi, kad kai kurių įstaigų ir parduotuvių lauko laiptų danga pašalus būna tokia slidi, kad neįmanoma išsilaikyti ant kojų. Statybos specialistai teigia, kad paprastai taip būna, jeigu sudėtos nekokybiškos arba ne lauko paskirties plytelės.
Panevėžio savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Auštakalnis nenorėjo tikėti, kad mieste yra parduotuvių ir įstaigų, ant kurių slidžių lauko laiptų parkritęs gali išsimušti didžiąją dalį dantų.
Pasak jo, jeigu laiptų danga būtų netinkama, pastato neleistų eksploatuoti statybų komisija. Jis patikino, kad skyrius nėra gavęs nė vieno gyventojo skundo dėl slidžios laiptų dangos.
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vadovas R.Trota sakė, kad jie irgi nesulaukė tokių skundų.
„Jeigu tokių gautume, reaguotume“, – teigė jis.
Inga SMALSKIENĖ
