Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis yra baigęs tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, įgijo miestų statybos inžinieriaus specialybę. Studijų bei vėlesniais metais teko dirbti įvairų darbą tiek mieste, tiek kaime ir net gyveno statybininkų vagonėliuose. Visas šias patirtis verslininkas prisimena kaip didelį iššūkį.
„Kai pradėjau verslą – atrodė, kad viskas pasaulyje yra paprasta, imsi, darysi ir pasiseks. Tik dabar gali suprasti, kad nieko nežinojai ir kiek reikia gebėjimų bei patirties. Praėjo 25 metai ir manau, kad tai buvo didelis ir stiprus iššūkis“, - prisimena pašnekovas.
Ko gero, daugelis jaunimo stebi tokius verslininkus kaip „Virgin“ kompanijos vadovas Richardas Bransonas ar A. Avulis ir teigia, kad mokslų jiems nereikia, mat gali remtis šiais sėkmės pavyzdžiais. Jau1991 metais pradėjęs prekybos verslą A. Avulis pasakoja, kad turėdamas žinių, šiandien būtų pasiekęs daugiau.
„Jei nemokėdamas sukūriau savo verslą, nereiškia, kad ir kiti taip turi daryti. Manau, kad pats geriausias kelias yra mokytis, įgauti žinių, o paskui jas pritaikyti, gauti gebėjimus ir tik galiausiai daryti verslą. Žinios yra labai svarbu ir reikalinga. Jei būčiau jų turėjęs – dabar būčiau pasiekęs du ar triskart daugiau. Mano sėkmė ir patirtis man brangiau kainavo tiek finansiškai, nes buvo praradimų, tiek morališkai“, - prisipažįsta verslininkas.
Kiek kitokį patarimą duotų bendrovės „Kauno grūdai“ vadovas Tautvydas Barštys. Jo teigimu, žinios yra labai svarbu, tačiau tai dar nieko nelemia.
„Kiekvienas mokslas yra praėjusi diena. Jei alpinisto paklaustumėte, kas yra sėkmė, jis parodytų į jau vakar įkoptą viršūnę. Juk nieko neišmoksi į priekį, todėl sėkmės padeda siekti žinios ir loginis mąstymas. Universitetuose dėstantys dėstytojai savo verslo neturi“, - svarsto pašnekovas.
Verslininkas tik 2005 metais Kauno technologijos universitete baigė vadybos ir verslo administravimo studijas, nors verslą pradėjo dar 1993 metais. Jis pasakoja, kad tie laikai pasižymėjo labai dinamiška komercija, todėl laiko mokymuisi nebuvo.
„Visą amžių mokiausiu: mesdavau mokslus, vėl grįždavau. Juk dirbdamas turi žinoti, ką darai“, - atskleidžia T. Barštys.
Tiesa, mokslus jis pratęsė ir pernai, apgynęs disertaciją tema „Seleno ir vitamino E įtaka viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir produkcijos kokybei“, tapo zootechnikos mokslų daktaru. T. Barščio teigimu, tai nebuvo sunku, mat jis gyvena savo darbu.
„Šiuo darbu aš gyvenu 24 valandas ir joks mokslininkas negyventu tuo dalyku. Jei nežinočiau nieko apie savo darbą, mane darbuotojai galėtų vedžioti už nosies. Juk turi žinoti nuo ko prasideda paukščių auginimas“, - pasakoja verslininkas.
