Atrodo, jog Lietuvoje greitai nebeliks nė vienos savivaldybės, kurioje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nebūtų aptikusi kyšininkavimo ir korupcijos. Kyšio vokeliu ar stambia su viešaisiais pirkimais susijusia suma susivilioja ir eiliniai savivaldybių tarybų nariai, ir merai.
Į konferencijas, susirinkimus ir pasitarimus susirinkę pareigūnai, Seimo nariai ir tie patys savivaldybių tarnautojai vis sprendžia korupcijos savivaldybėse problemą, bet kalbos taip ir lieka kalbomis, o problema niekur nedingsta. Ne tik kad nedingsta – dargi plečiasi.
Pastarąjį kartą prieš mėnesį į eilinę konferenciją Klaipėdoje Tarptautinės antikorupcijos dienos proga susirinkę 12 savivaldybių ir Seimo atstovai nusprendė, jog savivaldybėse antikorupcinė sistema veikia tik formaliai. Neseniai panašią išvadą priėjo ir Seimo narių grupės „Už piliečių talką, kuriant Lietuvą be korupcijos“ nariai – jie nutarė, jog savivaldybės mažiausiai rūpinasi kova su korupcija. Na o STT užfiksuoti duomenys atskleidžia, jog daugiausiai kyšių nešama policininkams ir į savivaldybes.
Daugiausia rūpesčių dėl korupcijos kelia didžiųjų miestų savivaldybės. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas padėtį, susiklosčiusią Vilniaus rajono savivaldybėje, apibūdino kaip skandalingą – čia korupcijos rizika neanalizuota ir jokios prevencijos priemonės netaikytos 10 metų. Tiesa, ir savivaldybėse, kuriose tos priemonės taikomos, o padėtis analizuojama, situacija ne iš gerųjų – teismai verste užversti korupcija ir kyšininkavimu kaltinamų valdininkų bylomis, o naujausi aktyviai aptarinėjami korupcijos skandalai (Kauno, Radviliškio savivaldybėse) šių bylų eigą ir baigtį nustumia į antrąjį planą.
Baldų nesisavino
Prieš keletą savaičių Aukščiausiasis Teismas pagaliau galutinai išsprendė Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės, administracijos direktoriaus Valentino Vinco Revucko ir savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėjos Danutės Žitkuvienės bylą. Nors STT turėjo net vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip vietinis verslininkas, siekdamas sau palankaus sprendimo dėl planuojamos statyti degalinės, paduoda merei vokelį, iš balos N. Dirginčienė išlipo sausa. Teisme verslininkas dievagojosi, jog vokelyje nebuvę jokių pinigų – tik šventinis sveikinimas merei.
Teisėjai nusprendė, kad jei vaizdo įraše nėra užfiksuotas voko turinys, visai gali būti, kad šventinės nuotaikos pagautas verslininkas miesto vadovei tikrai įteikė tik atviruką...
V. V. Revuckas bei D. Žitkuvienė kaltinti kartu su mere piktnaudžiavę tarnybine padėtimi, o tiksliau – už savivaldybės lėšas nupirkę baldus ir juos pasistatę Lietuvos socialdemokratų partijos, kuriai visi trys ir priklauso, Birštono skyriaus patalpose. Jiedu taip pat išteisinti. Paaiškėjo, jog V. V. Revuckas ir D. Žitkuvienė baldų visai neketino pasisavinti, o į socialdemokratų būstinę juos perkėlė laikinai, kol savivaldybėje vyko remontas.
Iš Birštono valdininkų, sėdusių į teismo suolą ir išteisintų, savivaldybėje nebeliko tik D. Žitkuvienės – merė N. Dirginčienė ir administracijos direktorius V. V. Revuckas toliau sėkmingai eina savo pareigas.
Įkalbinėjo nusikalsti
Per anksti išteisinamuoju nuosprendžiu buvo apsidžiaugęs Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus. Nuo 2001 metų savivaldybėje dirbęs valdininkas prieš porą mėnesių už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi vis dėlto buvo nubaustas 20 800 litų bauda, jam atimta teisė 3 metus dirbti valstybės tarnyboje.
Klaipėdos apygardos teismas A. Šimkų pripažino kaltu dėl to, kad šis įkalbėjo „Klaipėdos kelių“ vadovą Juozą Rukšėną iš jo vadovaujamos bendrovės lėšų užmokėti už 9500 litų vertės paminklą valdininko uošviams, taip pat 12 kartų įpilti degalų į A. Šimkaus vairuojamą automobilį.
Dar vienas nuosprendis A. Šimkui kol kas neįsiteisėjęs – liepos mėnesį jis gavo 3500 litų baudą už tai, kad įkalbėjo kitos, miesto pasamdytos ir jo prižiūrimos įmonės atstovus sumokėti už jo automobilio detales. Šį nuosprendį A. Šimkus apskundė.
O štai praeitų metų pabaigoje pagaliau nuteistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento direktorius Darius Šaluga bauda neatsipirko – buvo nubaustas lygtine pustrečių metų laisvės atėmimo bausme, atidėta 2 metams. Jis pripažintas kaltu dėl tarpininkavimo kyšininkaujant – pasinaudodamas tarnybine padėtimi, dar 2007 metais D. Šaluga pažadėjo vienam sostinės verslininkui padėti sutvarkyti Pilaitės rajone esančio sklypo reikalus ir už tai pareikalavo 100 000 litų. Kai savivaldybė pagaliau išdavė sąlygas, reikalingas detaliajam sklypo planui parengti, D. Šaluga verslininkui pranešė, kad tai įvykę tik dėl jo įsikišimo ir pabendravimo su keletu savivaldybės darbuotojų. Sulaikant valdininką, jo automobilyje pareigūnai surado pusę iš verslininko išsireikalautos sumos. Beje, teismas įpareigojo nuteistą valdininką grąžinti iš verslininko paimtus pinigus.
Skriaudė verslininkus
Nemaža valdininkų armija teismo nuosprendžių dar laukia. Tarp tokių yra ir Trakų rajono savivaldybės tarybos nariai – buvęs vicemeras ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas Saulius Raščiauskas, buvęs meras Vytautas Petkevičius ir buvęs administracijos direktorius Leonardas Karnila. Jie kaltinami bendrininkavimu prievartaujant turtą.
Valdininkai įtariami kyšius ėmę net 9 kartus. Jie patys tokius kaltinimus neigia, tik L. Karnila savo kaltę pripažįsta iš dalies. Trakų savivaldybėje vykę nusikaltimai į dienos šviesą buvo ištraukti, kai 2007 metais administracijos direktoriaus kabinete STT įmontavo pasiklausymo aparatūrą. Paaiškėjo, jog Trakų valdininkai ir su nusikalstamu pasauliu siejamas Stanislovas Narkevičius, pravarde Narkuša, vertė vietos verslininką sumažinti Naujosios sąjungos Trakų skyriaus patalpų remonto kainą šimtu tūkstančių litų.
L. Karnila įtariamas paėmęs 10 000 litų kyšį iš tarpininkės už tai, kad Trakų savivaldybė sutiktų parduoti Kudrionių kaime esančią poilsio bazę. Šį kompeksą panorusiems įsigyti pirkėjams buvo pranešta, kad reikės sumokėti 200 000 litų už tai, kad nebūtų padidinta poilsio bazės pardavimo kaina. Įtariama, kad iš dar vieno verslininko L. Karnila paėmė 10 000 litų už katilinės nuomą Dializės centrui.
Minėtųjų korumpuotų valdininkų bylą narplioja Vilniaus apygardos teismas.
Pakenkė statybos
Kauno apygardos teismas šiuo metu nagrinėja buvusio Alytaus mero Česlovo Daugėlos, kaltinamo turto iššvaistymu, piktnaudžiavimu tarnyba, dokumentų klastojimu, bylą. Kartu teisaimi dar 14 bendrininkų.
Č. Daugėla ir savivaldybės valdininkai įkliuvo per stadiono rekonstrukciją, kurios darbus atliko mero šeimai priklausanti bendrovė „Kortas“. Pareigų netekęs meras dabar sako ūkininkaujantis, o jam mestus kaltinimus, kaip įprasta tokiais atvejais, vadina „politizuotu reikalu“.
Beje, Č. Daugėla varsto ir Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo duris, kur sprendžiama „kontrabandos karaliumi“ vadinamo Viliaus Karaliaus sūnui Edgarui iškelta baudžiamoji byla dėl neteisėto praturtėjimo. Prokurorai siekia areštuoti prabangų E. Karaliaus namą, kurį pastarasis įsigijo kaip tik iš buvusio Alytaus mero ir už jį dar neatsiskaitė. Č. Daugėla grasina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, jeigu 6,5 milijono vertės namą bus nuspręsta konfiskuoti.
Prieš teismą stos ir buvęs Lazdijų rajono meras Arūnas Margelis, Lazdijų savivaldybės Investicijų skyriaus vadovas Vidmantas Pilvinis ir administracijos direktorius Gintautas Salatka. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, būdamas meru, A. Margelis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – siekdamas vienos politinės partijos narės palaikymo, savo pavaldiniams G. Salatkai bei V. Pilveliui nurodė įsteigti jai naują etatą įmonėje „Lazdijų šiluma“. A. Margelis irgi nesutinka su kaltinimais ir tikina, kad prieš jį esanti vykdoma politinė kova.
Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama Šiaulių miesto tarybos narių Igorio Strupeikio ir Romano Čokovo byla, kurioje jiedu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo ir nuteisti 4 metams laisvės atėmimo. Abu valdininkai į STT akiratį pateko, kai iš verslininkų pareikalavo 200 000 litų už detaliojo plano patvirtinimą.
Ir tai toli gražu ne visi valdininkai, laukiantys teismo sprendimo ar patekę į STT akiratį už tai, kad susiviliojo pinigais. Korumpuoti valdininkai teisiami Panevėžyje – kyšį paėmęs buvęs Panevėžio meras Visvaldas Matkevičius. O Raseinių socialinių paslaugų centro direktorė Violeta Augustaitienė ir jos pavaduotoja, Būsto pritaikymo žmonėms su negalia komisijos pirmininkė Sigita Masiulienė ir dar 3 asmenys įtariami pasisavinę neįgaliųjų reikmėms skirtų lėšų dalį. Įtarimai pateikti ir buvusiam Kauno mero pavaduotojui Kęstučiui Kriščiūnui (šių pareigų miesto tarybos sprendimu jis neteko praėjusį ketvirtadienį), ir Kauno komunalinio ir butų ūkio buvusiam vadovui Tomui Pilviniui bei „Automobilių aikštelių“ bendrovės direktoriui Algimantui Puidokui, ir dar ne vienam valdininkui.
Ranka ranką
„Taip, situacija nelinksma, o išvardinti visiems „prisidirbusiems“ valdininkams turbūt reikėtų atskiro leidinio, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis. – Tačiau pastaruoju metu išaiškinti Kauno ir Radviliškio atvejai, manau, turi ir politinį atspalvį – juk artėja rinkimai, o išaiškinus valdininkus, iškart pabrėžiama jų partinė priklausomybė. Vis dėlto vis dažniau tikrinamos savivaldybės ir atskleidžiami korumpuoti jų nariai yra ir aktyvios prezidentės veiklos rezultatas, ir tai džiugina“.
Seimo narys L. Kernagis apgailestauja, kad korupcija jau tapusi kasdieniniu reiškiniu, kuris nieko nebestebina.
„Visuomenė nebesistebi ir yra susitaikiusi – visi mąsto: „Nieko keisto – visi tie valdininkai ėmė kyšius, ima ir ims“. Kyšininkaujantys valdininkai lengvai išsisuka, nes nėra personalinės atsakomybės, dažniausiai tik kolektyvinė. Be to, bausmė tokiam valdininkui turėtų būti neišvengiama, o dabar STT pradėti tyrimai tarsi į liūną prasmenga prokuratūrose ir teismuose. Ir nieko čia keisto – nei prokurorai, nei teisėjai niekam neturi atsiskaityti, be to, puikiai visiems žinoma, kad ranka ranką plauna... Nereikėtų peikti STT, kad jų darbo rezultatai prasti. Savo darbą jie padaro, o štai bylai atsidūrus prokuratūrose ir teismuose, viskas „užgesinama“. Manau, kad ir STT pareigūnams po tokių akibrokštų, kai yra visi reikalingi įrodymai, bet korumpuotas valdininkas vis tiek nenuteisiamas, tiesiog nusvyra rankos“, – įsitikinęs L. Kernagis.
Anot jo, korumpuotų valdininkų bylas turėtų spręsti prisiekusiųjų teismai, nes tik tada jos būtų išspręstos objektyviai ir teisingai. „Pažaboti korupcijai savivaldybėse reikia imtis drastiškų priemonių, netgi, sakyčiau, revoliucinių. Pavyzdžiu laikau Gruziją – ten per naktį buvo atleista 40 000 senų valdininkų ir pakeista naujais, jaunais ir energingais žmonėmis. Pas mus teisininkų irgi „prikepta“ 10 metų į priekį – turime iš ko pasirinkti, tad kodėl nepakeitus senų, sistemą puikiai perkandusių ir nieko nebebijančių valdininkų į jaunus ir norinčius sąžiningai dirbti žmones?“ – svarsto Antikorupcijos komisijos pirmininkas.
L. Kernagis pasidžiaugė, kad, jo manymu, tik etikai nusižengęs generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera, pasiskolinęs stambią sumą iš fizinio asmens, niekieno nespaudžiamas, savanoriškai atsistatydino. „Deja, tai retas ir nelabai užkrečiantis pavyzdys. Pas mus labiau įprasta, kad net kriminalinį nusikaltimą padaręs ir milijonines sumas iššvaistęs valdininkas – kibte įsikibęs savo posto“, – sakė L. Kernagis.
TIK FAKTAI:
2010 metais STT įtarimus korupcinio pobūdžio nusikaltimais pareiškė 158 valstybės tarnautojams ir pareigūnams. Buvo pradėti tyrimai: 113 – dėl kyšininkavimo, 8 – dėl tarpininko kyšininkavimo, 129 – dėl papirkimo, 157 – dėl piktnaudžiavimo, 19 – dėl tarnybos pareigų neatlikimo, 189 – dėl kitų nusikalstamų veikų.
Kaltinamojo akto surašymu, pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka pernai buvo baigtos 56 ikiteisminio tyrimo bylos.
2010 metais buvo nutrauktos 78 ikiteisminio tyrimo bylos. STT turimais duomenimis, 2010 metais baudžiamosiose bylose, kuriose ikiteisminį tyrimą atliko STT, nuteisti 75 asmenys, o 7 – išteisinti.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
