2 milijonai litų už 20 kvadratinių metrų, arba 100 tūkstančių litų už 1 kvadratinį metrą. Tokios sumos iš bendrovės „Hanner“ užsiprašė pusę buto parduodantis vilnietis, rašo „Vilniaus diena“.
Vilniaus Šnipiškių rajone tarp dangoraižių įspraustas senas dvylikos butų namas. Atrodo, dauguma gyventojų jį jau apleido, bet didelis mėlynas plakatas skelbia, jog čia galima apsigyventi – parduodama pusė buto. Viso labo – 2 mln. litų už 20 kv. metrų. Taip vakar rytą pareiškė buto savininkas.
Už tokią sumą galima įsigyti penkis kartus didesnį ir labai kokybišką butą Senamiestyje ar bet kuriame prestižiniame miesto rajone. Arba galima nusipirkti individualų namą su maždaug 10 arų žemės sklypu.
Įžūlus ir atviras reketas
Lvovo ir Gynėjų gatvių sankryžoje esantis namas iš dalies priklauso nekilnojamojo turto vystymo bendrovei „Hanner“ ir jos partneriams.
„Mes su partneriais supirkome butus, išskyrus šitą vieną. Derybos trunka apie metus, nes žmogus užsiprašė nerealios sumos. Dabar jis nusprendė daryti spaudimą ant sienos pakabinęs plakatą. Mes galime palaukti“, – kalbėjo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Šią situaciją jis vadina įžūliu ir atviru reketu.
„Turto savininkai neretai nori taip pasipelnyti. Matydami, kad investuotojui reikia būtent to buto ar patalpų konkrečiame name, pareikalauja kosminių sumų, neturinčių nieko bendra su rinka“, – teigė „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Registrų centro duomenimis, vidutinė butų vertė rinkos kainomis tame dvylikos butų name yra apie 230 tūkst. litų.
Tiesa, 2 mln. litų užsiprašęs parduodamo buto savininkas po pietų „Vilniaus dienai“ sakė jį pardavęs, nors nekilnojamojo turto ekspertai abejoja, kad tame name kas nors pirktų butą net rinkos kaina.
„Už 2 mln. litų tą butą galėtų nupirkti tik su protu susipykęs žmogus. Arba kas nors, norintis mums kenkti. Mes tokios sumos tikrai nemokėsime. Jei žmogus neturi kur dėti pinigų, gali čia juos užkasti“, – kalbėjo A.Avulis.
Lazda turi du galus
„Žmonės, superkantys turtą, dažnai patenka į tokias situacijas, kai paskutinius kąsnelius reikia supirkti dvigubai ar dešimt kartų brangiau nei rinkos kaina. Pasitaiko atvejų, kai verslininkai „patenkina“ tokį apetitą. Dažniausiai pralaimi ta pusė, kuriai tas nekilnojamasis turtas kišenę spaudžia – pavyzdžiui, yra paimta didelė paskola“, – aiškino S.Vagonis.
Jis taip pat pastebėjo, kad Šnipiškės yra viena iš dviejų sostinės vietų, kur galima statyti dangoraižius. Tad turto savininkai jaučiasi turintys labai tvirtas pozicijas derėdamiesi.
Tačiau A.Avulis sakė, kad bendrovė nusileisti neketina ir tą namą panaudos savo reikmėms.
„Šiaip jį reikia griauti, nes stovi ant gatvės raudonosios linijos. Manau, ateis laikas ir savivaldybė tą turtą paims visuomenės poreikiams. Bet kol kas mums priklausančiais butais galės naudotis darbuotojai, kurie atvažiuoja iš Kauno, Molėtų. Reikalui esant, galės ten nakvoti. Tai labai patogu“, – aiškino verslininkas.
Išsikerojusi piktžolė
„Hanner“ vadovas piktinosi, kad šalies ir miesto valdžia niekaip nesugeba pažaboti įžūlių reketininkų, kurių godumus stoja skersai kelio ne vien verslui, bet ir visuomeniniams interesams. „Čia valstybės problema, visuomenės liga, ir kol jos neišspręsime, investuotojai rinksis kitas šalis. Tokių pat bėdų buvo su pietiniu Vilniaus aplinkkeliu. Nepavyko nutiesti normalios magistralės, nes namas sukliudė.
Mes Bajorų kelią rekonstravome, investavome 15 mln. litų ir nebaigėme, nes vienas pilietis nesutiko vienu metru tvoros patraukti. O Seimas negali pakoreguoti įstatymo, kad turtą būtų galima išpirkti visuomeniniams interesams“, – teigė A.Avulis.
Inga Razmaitė
