Per keletą metų Lietuvos modelių agentūros turtingiems arabų šeichams ir jų draugams išvežė apie 1500 merginų, kurių dauguma buvo nepilnametės. „Akistatai“ pavyko prakalbinti kelias merginas, praleidusias šeichų lovose ne vieną naktį.
Maždaug 2003-iaisiais policija pradėjo domėtis keliomis modelių agentūromis, kurios neva rengė merginas modelių darbui. Paaiškėjo, kad kai kurių modelių agentūrų veikla – tiekti turtingiems užsieniečiams jaunas prostitutes. Ypač buvo populiarūs Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jungtinė Karalystė.
Ikiteisminis tyrimas užtruko, tačiau galų gale buvo surinkti įrodymai ir liudininkų parodymai, jog per maždaug 4 metus klaipėdiškė Daiva Mondeikienė (modelių agentūra „DM“), vilnietės Rūta Mikalauskaitė (modelių agentūra „Perspektyvus modelis“) bei Marija Damaševičiūtė (agentūra „Vita Luci“) išvežė šeichams ir jų draugams apie 1500 merginų, kurių dauguma buvo nepilnametės.
Viena po kitos – į teisiamųjų suolą
Jau pernai teismo nuosprendžius išgirdo D. Mondeikienė ir R. Mikalauskaitė su savo bendrais.
D. Mondeikienei už 2001–2005 metais vykdytą prekybą merginomis pernai gruodį buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos seseriai Nadeždai Nitiuk – 3 metai, o Editai Gabalienei ir Julijai Tysliuk – atitinkamai 150 ir 80 valandų dirbti senelių slaugos namuose.
R. Mikalauskaitė 2002–2004 metais į šeichų guolius paguldė 48 merginas. Pastaroji šiuo metu jau nuteista ir už moterų vežimą į Jungtinę Karalystę. Jai paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o jos parankinėms Rūtai Rumšaitei bei Ritai Puklerytei – piniginės baudos.
Nuosprendį jau išgirdo ir modelių agentūros „Vita Luci“ choreografė Marija Damaševičiūtė bei vadybininkė Nadežda Riabykina, į Jungtinius Arabų Emyratus ir Siriją, į šeichų pasilinksminimo vakarėlius, palydėjusios 50 merginų (neoficialais duomenimis, tų merginų būta galbūt dešimteriopai daugiau), kurios beveik visos tuo metu buvo nepilnametės.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė abiem moterims už prekybą žmonėmis ir pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos skyrė pinigines baudas: M. Damaševičiūtei – 39 000 litų, o N. Riabykinai – 26 000 litų. Iš abiejų kaltinamųjų teismas priteisė dviem nukentėjusioms merginoms po 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Arabo ir lietuvės tandemas
Kaip ir daugelio tais 2000–2001 metais tarsi grybai po lietaus išdygusių modelių agentūrų, Vilniuje įkurtos agentūros „Soliumars“ tikslas atrodė gana kilnus – iš „bjauriojo ančiuko“ padaryti gražuolę. Agentūra skelbėsi ieškanti merginų, kurios nori nugalėti savo kompleksus, žadėjo padėti savimi nepasitikinčioms 14–16 metų paauglėms pasiekti modelio karjerą.
Tik vargu ar tokią agentūrą įkūrusios Natalijos Liminovič planuose buvo kokių nors kilnių tikslų. Kalbama, jog buvusi šokėja iš ankstesnių savo išvykų į Jungtinius Arabų Emyratus palaikė gana glaudų ryšį su Anasu al Halabiu iš Sirijos. Šis arabas ir atkreipė dėmesį į gražuoles lietuvaites, šokusias įvairiuose Jungtinių Arabų Emyratų restoranuose ir viešbučiuose. (Vėliau kai kurios nukentėjusios merginos patvirtins, kad jis ir buvo merginų tiekimo turtuoliams pagrindinis organizatorius.) Taip atsirado, vieno pareigūno žodžiais tariant, „tarptautinis projektas“.
Natalija Liminovič ir A. al Halabis pasiskirstė „darbo barus“. Pastarasis, turėdamas ryšių su arabų šalių turtuoliais, pateikdavo „šviežienos“ ištroškusiems šeichams lietuvaičių nuotraukas, organizuodavo išrinktoms merginoms vizas, atvykusias apgyvendindavo ir pristatydavo į turtuolių apartamentus. Prieš tai pasirūpindavo, ar merginos sveikos. Jis taip pat buvo ir „finansų ministras“ – nuspręsdavo, kiek kuri mergina uždirbo.
Natalija Liminovič, pasitelkusi į pagalbą savo pavaldinius Denisą Potapovą, „Vita Luci“ choreografę M. Damaševičiūtę ir vėliau užverbuotą Nadeždą Riabykiną, įvairiuose Lietuvos kampeliuose ieškojo nepilnamečių, kurios norėtų demonstruoti rūbus ir tapti turtingos.
Tėvai leido išvežti nepilnametes dukras
Norinčiųjų radosi ne tiek jau ir mažai. Jaunoms merginoms norėjosi lipti ant podiumo, norėjosi, kad jomis žavėtųsi, jos troško būti vietoje tų, į kurių nuotraukas visi žvelgia su pavydu. Naivuolės nė nenumanė, kad agentūros ieškojo sugulovių turtuoliams.
Prostitučių darymo schema buvo paprasta. Norinti tapti modeliu mergina pasirašydavo sutartį su agentūra. Kai kurioms būdavo surengiamos fotosesijos – čia pat agentūros patalpose merginas fotografuodavo Denisas Potapovas. Kai kurios pačios atsinešdavo kitų fotomenininkų padarytas nuotraukas. Po kelių dienų arba netgi iš karto merginoms būdavo pranešama, jog organizuojama kelionė į Jungtinius Arabų Emyratus, o ten esą teks dalyvauti fotosesijoje, demonstruoti drabužius ar kvepalus.
Merginos „modelio darbui“ būdavo vežamos nedidelėmis grupelėmis. Kadangi prostitucijos užsakovai buvo išrankūs – jiems reikėjo dar nepraradusių nekaltybės gražuolių – tad iš Lietuvos buvo vežamos net 14 metų mergaitės. Šeichai vyresnių nei 19 metų ir jau pabuvojusių kitų jų šalies turtuolių guoliuose merginų nepageidavo.
Atrodė, jog mūsų šalies įstatymai pakankamai saugo nepilnamečius – be tėvų sutikimo jie neturi teisės keliauti į kitas šalis. Tačiau dauguma tėvų, nė nesusimąstydami, kas gali nutikti jų dukrai užsienyje – ir dar arabų krašte – lengva ranka pasirašydavo sutikimą, lydinčiuoju asmeniu dažniausiai įrašydami M. Damaševičiūtę arba N. Riabykiną. Na, o pasitaikę nepatiklūs tėvai buvo įtikinėjami, esą jų dukteriai labai pasisekę, kad ji esanti atrinkta demonstruoti garsių dizainerių gaminius. Ir dar tokioje šalyje, kur nieko bloga negali nutikti, nes moteris saugoma po devyniais užraktais. Kad įtikintų bent kiek suabejojusius tėvus, buvo pasitelkiama ir vaizdinė medžiaga – nuotraukos, tam tikslui išleisti lankstinukai.
Beje, kaip sakė teisėsaugininkai, vėliau kai kurie tėvai bandė trukdyti ikiteisminiam tyrimui, kad tik nepaaiškėtų, jog jų duktė teikė seksualines paslaugas arabų turtuoliams.
Suviliojo rytietiškas blizgesys
„Akistatai“ pavyko iš pirmų lūpų sužinoti, kas darydavosi tose išvykose į arabų šalis.
Romai (vardas pakeistas) dabar 20 metų, ji turi sugyventinį, augina vaiką. „Tai buvo 2002 metais. Man tuomet dar ir 15 nebuvo, – pasakojo ji. – Buvau aukšta, liekna ir labai norėjau pabandyti modelio duonos. Tuo labiau kad ir tėvai skatino kreiptis į kurią nors modelių agentūrą ir pabandyti laimę. Jei ir netapti modeliu, tai išmokti grakščiai vaikščioti, stilingai rengtis“.
Viena pažįstama jai pasiūlė kreiptis į Vilniuje, modelių agentūroje „Vita Luci“, dirbančią Mariją Damaševičiūtę. „Kai nuėjau, Marija labai apsidžiaugė ir ėmė aiškinti, jog kaip tik organizuojama merginų grupė dirbti modeliais Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Ji sakė, jog teks dalyvauti fotosesijose, įvairiose prezentacijose, kur teks pristatyti naujausius kvepalus. Tvirtino, jog man kelionė nieko nekainuos, tik dar uždirbsiu pinigų“, – prisiminė Roma.
Mergina labai nudžiugo, nes arabų šalys ją visada viliojo savo blizgesiu, prabanga, kvapais. Nei akimirkai nekilo mintis, kad teks dirbti visai kitokį darbą. Tėvams irgi nekilo įtarimų, nes Marija labai įtikinamai paaiškino, koks bus modelio darbas ir kokias privilegijas duos. Prieš kelionę įvyko fotosesija – Romą fotografavo minėtasis D. Potapovas, jis, atrodo, ir dokumentus sutvarkė.
„Sutartą dieną – atrodo, tai buvo spalio mėnuo – mes, 4 merginos, visos nepilnametės, lydimos Marijos, išskridome į Dubajų, – toliau pasakojo Roma. – Lėktuve Marija paprašė visų mūsų atiduoti pasus – girdi, taip bus saugiau. Į Dubajų skridome, berods, per Amsterdamą, tad nepasirodė keistas toks prašymas. Lėktuve įsikalbėjau su kitomis merginomis – visos skrido pirmą kartą, visoms buvo neramu, tad Marija, kuri atrodė visažinė, visiškai pasitikėjome. Dubajaus oro uoste mūsų jau laukė puikus automobilis. Mus nuvežė į kažkokį namą, aptvertą aukšta tvora, ir paaiškino, kad čia mes gyvensime ir ruošimės prezentacijoms bei fotosesijoms“.
Tikrindavo, ar sveikos
Dar tą patį vakarą pas merginas atėjo pagyvenęs arabas. „Mums paaiškino, jog tai gydytojas ir jis privalo patikrinti mūsų sveikatą, – tęsė pasakojimą Roma. – O sveikatą, girdi, reikia patikrinti, nes kitaip neduos šalies, kurioje esame, vizos. Dabar aš suprantu, kad kraują ėmė todėl, kad norėjo patikrinti, ar mes visos nesergame kokiomis nors lytinėmis ligomis. Bet tuomet buvome naivios. Net kontraceptines tabletes, kurias mums išdalino, išgėrėme kaip vaistus, kad neva nesusirgtume dėl neįprasto mūsų skrandžiams maisto ir temperatūrų skirtumo...“
Jau kitą dieną merginoms pranešė, kad reikia pasiruošti, pasidaryti makiažą, nes po pietų vyks fotosesija ir vakarėlis. Visos puolė puoštis. M. Damaševičiūtė negailėjo patarimų. „Tik vėliau suvokiau, jog ji patarinėjo rengtis kuo erotiškiau, kad atrodytume kuo įspūdingesnės sugulovės“, – sakė Roma.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
AKISTATA
