Neįvykus pakartotiniams rinkimams į keturias laisvas parlamentarų vietas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad reikia tobulinti įstatymus ir peržiūrėti dabar esantį reikalavimą, kad prie balsavimo urnų ateitų 40 proc. rinkėjų.
Dabar įstatymai numato, jog tam, kad rinkimai būtų laikomi įvykusiais, juose turi dalyvauti daugiau kaip 40 proc. rinkėjų. Sekmadienį vykusiuose pakartotiniuose rinkimuose dalyvavo 13,48 proc. rinkėjų, todėl rinkimai neįvyko.
Po susitikimo su prezidentu Rolandu Paksu ir premjeru Algirdu Brazausku pirmadienį A. Paulauskas žurnalistams teigė, kad per pastaruosius 10 metų pakartotini rinkimai įvyko tik du kartus.
"Dažnai taip sako, ai, vis tiek ir nebus, ir žmonės taip nusiteikę", - pažymėjo A. Paulauskas.
Jo teigimu, iki šių metų pabaigos turėtų būti parengtos atitinkamos Seimo rinkimų įstatymo pataisos.
A. Paulausko teigimu, reikia ramiai pagalvoti, kaip pakeisti sistemą - ar neberengti pakartotinių rinkimų ir parlamentaru taptų antrą vietą ankstesniuose rinkimuose toje pačioje apygardoje užėmęs kandidatas, ar rengti rinkimus ir tuomet aktyvumo kartelę sumažinti nuo 40 proc. iki 20-25 proc.
"Kad aktyvieji piliečiai galėtų išsirinkti valdžią, o ne palikti tik pasyviesiems teisę", - aiškino A. Paulauskas.
Pakartotini rinkimai sekmadienį vyko trijose vienmandatėse apygardose Vilniuje ir vienoje Panevėžyje. Į keturias Seimo narių vietas pretendavo 27 kandidatai, kuriuos iškėlė 12 partijų.
Laisvos Seimo narių vietos atsirado po prezidento rinkimų, kai šalies vadovu buvo išrinktas Liberaldemokratų frakcijos narys Rolandas Paksas, o kartu su juo dirbti į Prezidentūrą išėjo ir parlamentarų mandatų atsisakė šios frakcijos nariai Dalia Kutraitė-Giedraitienė ir Alvydas Medalinskas. Seimo nario mandato taip pat atsisakė ir Panevėžio meru išrinktas konservatorius Vitas Matuzas. Iš viso Seime yra 141 narys.
Kadangi iki eilinių Seimo rinkimų, kurie vyks kitų metų rudenį, telieka vos kiek daugiau nei metai, rinkimai į laisvas vietas Seime nebus rengiami.
BNS
