Vokiečių aviganis, vardu Čiakas, po aštuonerių metų tarnybos metro buvo išvežtas į šeimininko kinologo namus, bet mėnesį pragyvenęs namuose tarnybinis šuo pabėgo nuo savo šeimininko ir savarankiškai metro nuvyko iki stotelės, kurioje dirbo visą savo gyvenimą.
„Mes su Čiaku į tarnybą Maskvos metro apsaugoje įsidarbinome tuo pat metu. Ankstesnieji šeimininkai jo atsisakė, jis iš skelbimo buvo atrinktas į tarnybą: tiesiog iš gailesčio, kad šuo neliktų be namų ir šeimininkų“, – pasakoja šuns šeimininkas Sergejus Matiušinas.
Pasak kinologo, vokiečių aviganis itin greitai apsiprato tarnyboje. Jo darbas buvo aptikti metro pavojų keliančius daiktus. Sergejus su šunimi buvo paskirti į metro stotelę „Borovickaja“. Per aštuonerius metus šuo kartu su savo šeimininkų padėjo suimti nemažai įtartinų asmenų, apieškojo daugybę metro vagonų, nustatydavo potencialiai pavojingų radinių turinį.
„Visi šunys, tarnaujantys Maskvos metro yra policijos pareigūnai, mes juos taip ir vadiname. Anksčiau ar vėliau jiems tenka išeiti į pensiją. Tai nutinka po aštuonerių metų. Darbas yra sunkus: daug triukšmo, kvapų, įtampa. Todėl tenka po šio laiko tarpo visus šunis nurašyti“, – tvirtina Vasilijus Tebenko, metro kinologų centro vadovas.
Būtent taip pat nutiko ir Čiakui. Jo šeimininkas nusprendė išeiti į pensiją kartu su savo augintiniu, juk visą šį laiką dirbo kartu. S. Matiušinas nenorėjo palikti Čiako vieno kinologų centre. Jis apgyvendino šunį savo bute, kad Čiakas likusį savo gyvenimą praleistų jo šeimoje.
„Aš tarnybos metu prie jo prisirišau, pripratau, norėjau, kad jis gyventų su manimi. Be to, tarnybinius šunis ten maitina sausu maistu, o aš Čiakui visada virdavau košę su mėsa, buvau vienintelis jo šeimininkas visos tarnybos metu“, – pasakoja Sergejus.
Ir vis dėlto Čiakas nusprendė kitaip. Vieno iš pasivaikščiojimų metu jis pabėgo nuo Sergejaus. Kinologas ir visa jo šeima šuns ieškojo po visą rajoną, tačiau per tris dienas niekur nerado. Kai Sergejus jau nebesitikėjo, kad ras Čiaką, staiga sulaukė skambučio iš savo buvusio darbo – „Borovickajos“ metro stotelės: „Atvažiuok. Tavo šuo grįžo.“ Paaiškėjo, kad šuo mistiniu būdu sugebėjo nuvykti iki pat minėtosios metro stotelės.
Pasak kinologo, Čiakas visada buvo atsidavęs savo darbui, didžiąją gyvenimo dalį praleido metro, todėl ir grįžo į savo darbo vietą.
„Aš bandžiau vėl jį pasiimti namo, tačiau jis vėl bandydavo grįžti į metro. Dabar jis jau senas, metro šunys greitai nusilpsta, todėl nebebandau jo pasiimti. Jis jau prastai vaikšto, pakeliui į stotelę galėtų ir pasiklysti“, – pasakoja Sergejus.
Visi kinologai supranta Čiaką ir nebando jo išvyti. Jis čia yra gerbiamas.
