Vėžiniai navikai išskiria specifines cheminių medžiagų, vadinamų lakiaisiais organiniais junginiais, versijas, kurios patenka į skysčius, tokiuos kaip prakaitas ir šlapimas, bei į iškvepiamą orą.
Remiantis nauju tyrimu, paskelbtu leidinyje „Proceedings of the Royal Society B“, skruzdėlės gali užuosti šiuos junginius šlapime. Tyrimo autoriai teigia, kad vieną dieną vabzdžiai gali būti naudojami kaip pigesnis, neinvazinis vėžio aptikimo metodas, rašo scientificamerican.com.
Kaip vyko tyrimas?
„Tai įdomi kryptis“, – sako biomedicinos inžinierius Debajit Saha, eksperimentuojantis su vėžį aptinkančiais skėriais Mičigano valstijos universitete. Jis priduria, kad vabzdžių biologijos panaudojimas yra naujas ir labai perspektyvus požiūris į ligų aptikimą.
Baptistui Piqueret, Sorbonos Paryžiaus Šiaurės universiteto etologui ir pagrindiniam tyrimo autoriui, buvo žinoma, kad skruzdėlės gali aptikti lakiuosius organinius junginius, kuriuos skleidžia vėžinės ląstelės. Jis jau anksčiau atrado, kad galima išmokyti skruzdžių rūšį Formica fusca atskirti vėžines ląsteles nuo sveikų, auginant bakterijas. Dabar jis žengė dar vieną žingsnį ‒ tyrime naudojo tikrus navikus.
Pradžioje Piqueret ir jo komanda persodino žmogaus krūties vėžio navikus į peles ir leido jiems augti – šis metodas yra vadinamas ksenografija. Tada jie rinko šlapimą ir iš auglių turinčių, ir iš sveikų pelių. Padėję lašelį cukrumi saldinto vandens prieš vėžiu sergančių gyvūnų šlapimą, mokslininkai išmokė skruzdėles susieti navikų kvapą su atlygiu.
Kai komanda pašalino saldintą vandenį, vabzdžiai aplink vėžinių pelių šlapimą išbuvo maždaug 20 procentų ilgiau nei sveikų pelių, nes jos ieškojo savo atlygio ‒ saldaus skanėsto.
Užteko tik trijų maždaug 10 minučių trukmės treniruočių, kad skruzdėlės užtvirtintų asociaciją su kvapu. Tai daug greičiau nei, pavyzdžiui, vėžį užuodžiančių šunų dresavimas, kuris gali užtrukti apie šešis mėnesius. „Mes nesitikėjome, kad rezultatą pamatysime taip greitai“, – sako Piqueret.
Miršta vienas iš šešių žmonių
Kadangi pasaulyje nuo vėžio miršta maždaug vienas iš šešių žmonių, jis tampa pagrindine mirties priežastimi. Ankstyvas aptikimas yra esminis sėkmingo gydymo veiksnys, tačiau dabartiniai atrankos metodai gali būti invaziniai arba neprieinami dėl dižiulių kaštų.
Nors ankstyvo vėžio aptikimo skruzdžių pagalba metodo perspektyva yra įdomi, Piqueret pabrėžia, kad eksperimentas tik patvirtina koncepciją, o atlikti tyrimai vis dar toli nuo bet kokio klinikinio pritaikymo. Lyginant su labai kontroliuojama laboratorijos aplinka, kurioje tiriamos pelės, realiame gyvenime pacientai įves daug kintamųjų, įskaitant amžių, lytį ir dietą, kurie gali turėti įtakos rezultatams.
Naujajame tyrime aptikti navikai buvo proporcingai dideli pelėms. Be to, mokslininkai ištirs, kokio dydžio auglys yra, kai jis aptinkamas, bei išplės tyrimo mastą, naudodami tam tikromis vėžio formomis sergančių žmonių šlapimą.
Tuo tarpu nereikia jaudintis dėl to, kad vieną dieną skruzdėlės ropos jūsų kūnu mokslo labui. Piqueret sako: „Jei vabzdžiai kada nors bus naudojami vėžiui užuosti, pacientams užteks pateikti šlapimo mėginį, kurį skruzdėlės išanalizuos atskiroje laboratorijoje“.
