Pirmuosius penkerius Lennoxo gyvenimo metus viskas klostėsi gerai, jis buvo didžiai gerbiamas šeimos narys. Tačiau 2010 metų gegužę Lennoksas buvo konfiskuotas ir nuo to laiko šeimininkai jo daugiau nebematė.
Anglijoje, Škotijoje ir Velse 1997 metais įsigaliojo įstatymas, leidžiantis humaniškai sunaikinti pitbulio veislės šunis. Juo remiantis, bet kuris šuo, identifikuotas kaip pitbulis, yra pasmerktas mirčiai. Tačiau 2011 metais buvo priimta šio įstatymo pataisa, leidžianti išvengti egzekucijos gero būdo, niekada nesukėlusiems grėsmės visuomenei pitbuliams.
Nors ir būdamas hibridas, augdamas Lennoxas vis labiau ėmė panašėti į pitbulį. Ekspertams išmatavus jo snukio plotį, kojų ilgį ir nustačius kitus tai veislei būdingus kūno požymius buvo įrodyta, kad tai pitbulis.
Kyla klausimas ar Lennoxas kėlė pavojų visuomenei? Pirmiausia, jis visuomet vedžiojamas tik su pavadėliu greta šeimininko ar prižiūrėtojo; antra, augintinio šeimininkai savo sodą yra aptvėrę aukšta ir tvirta tvora; trečia, jis buvo iškastruotas, apdraustas ir, be to, turi šuns dokumentus. Lennoxas taip pat yra neoficialus šeimos padėjėjas, nuolat pagelbėjantis neįgaliai 11 metų Caroline dukrai Brooke.
2010 metų gegužę trys, ganėtinai prieštaringai nusistatę liudininkai, pranešė apie netinkamą Lennoxo elgesį aukščiausiajam Šiaurės Airijos teismui. Lennoxas tariamai užšoko ant vieno iš trijų šunų prižiūrėtojų, kurie atvyko išvesti jo į lauką.
Lennoxo dresiruotoja Victoria Stilwell sako: „Jei visi šunys, kurie savo namų teritorijoje netikėtai užšoka ant nepažįstamųjų, būtų laikomi kaltais, tai turbūt šalyje neliktų pusės šunų.“ Ji taip pat teigė, kad Lennoxas tą kartą prisiglaudė prie Caroline kelių tarsi mažas vaikas, bandydamas ištrūkti nuo prižiūrėtojų.
Šuns prižiūrėtojai teisme teigė, kad namuose jiems buvo pagrasinta saugotis šuns, nes jis neva gali užšokti taip, kad „nuplėštų jiems galvas“. Šeima atmeta šiuos kaltinimus, teigdama kad tai jau gavosi klasikinė istorija „jis pasakė, kad ji pasakė“. Iki šio nusiskundimo, Lennoxo byloje nebuvo jokių neigiamų įrašų.
Kai 11–metė Brooke sužinojo, kad jos mylimas augintinis buvo konfiskuotas, ji patyrė sunkų astmos priepuolį. Pastaruosius dvejus metus šeima kaip įmanydama kovoja už Lennoxą siekdami pakeisti teismo nuosprendį. Beveik 150 000 žmonių, ketvirtis Belfasto, pasirašė peticiją dėl šuns išlaisvinimo ir mirties bausmės atšaukimo. Kai kurie šalininkai netgi surengė Belfaste boikotą.
Buvęs policininkas Jimas Crosby, kuriam jau teko įvertinti daugiau nei 30 šunų, kurie yra mirtinai sukandžioję žmones, pavojingumą, kreipėsi į Šiaurės Airijos ministrą, Peterį Robinsą, teigdamas, kad atvyks įvertinti ir Lennoxo.
„Man teko susidurti su įvairiais pavojingais šunimis, kurie buvo panašus tiek į pitbulius, tiek į haskius, tiek į rotveilerius ar niūfaundlendus. Pavojingi visuomenei šunys turi pavojingai atrodantį snukį, kaip ir žmogžudžiai – veidą“, – sakė ekspertas Jimas.
„Negaliu pasakyti, ką manau apie Lennoxą, kol nepabendravau su juo akis į akį. Aš įvertinu šuns elgesį išvaizdą, anaiptol, ne snukio plotį ar kojų ilgį“, – pridūrė jis.
Būdamas Belfasto municipalitete, Lennoxas, greičiausiai iš streso ir ilgesio šeimininkams ėmė plikti. Tikimasi, kad Crosby bus leista pasinaudoti savo patirtimi vertinant Lennoxą, priešingu atveju, remiantis teisiniu įgaliojimu, šuo mus sunaikintas šį mėnesį.
