Žmogiškas veidas, žmogiškos plaštakos, net judantys pirštai. Visa kita – plieno, stūmuoklių, varikliukų, elektros laidų ir mikroschemų konstrukcija.
„Android Alter 3“ rankose neturi lazdelės – vadinamojo batuto ir priešais pastatytos partitūros, bet sėkmingai diriguoja simfoniniam orkestrui. Pasirodymas vyksta Šardžoje, JAE. Atliekama Japonų kompozitoriaus Keičiro Šibujos opera „Bauginantis grožis“. Ir išties vaizdas kiek bauginantis.
„Pirmiausia noriu pasakyti, kad šis kūrinys yra žmonių ir technologijų santykių metafora. Kartais androidas išprotėja ir žmonių orkestras seka iš paskos. Bet kartais jie puikiai sąveikauja“, – sako kompozitorius Keiichiro Shibuya.
Kompozitorius sako, kad dirbtinio intelekto ir robotų technologijos šiuo metu toli gražu nėra tobulos. O būtent neišbaigtos technologijos sąlytis su menu jį ir domina.
Androido programuotojas atskleidžia, kad mašinos judesiai – išties neprognozuojami.
„Androidas juda savavališkai. Pono Šibujos sukurtos partitūros pagrindiniai elementai yra įrašyti atskiroje programoje. Androidas ją savaip interpretuoja ir nusprendžia, kaip judėti“, – pasakoja K. Shibuya.
„Tai labai jaudinanti idėja, todėl ir atėjome pasižiūrėti, kaip visa tai atrodo. Nes mums, muzikantams, visuomet norisi, kad gyvas žmogus rodytų, ką daryti“, – teigia žiūrovė Anna Kovacevic.
Panašu, kad ateityje mašinoms patikėsime ne tik fizinį ar mechaninį darbą. Kaip sako kompozitorius, turime patys nuspręsti, kaip robotai pakeis mūsų gyvenimą.
