2000-ųjų Seimo rinkimuose buvo sudaryta Algirdo Mykolo Brazausko lyderiaujama socialdemokratinė koalicija, kuri, gavusi 31,15 proc. rinkėjų balsų, laimėjo 51-ą mandatą.
Šiemet Lietuvos socialdemokratų partija laimėjo vienu daugiau – 52 mandatus. O politologai šią pergalę vadina protestiniu balsavimu kaip ir kadaise, mat laimėjimą socialdemokratams užtikrino konservatorių klaidos.
O istorijos mokslų daktaras Bernaras Ivanovas pažymi, kad 2000 metais socialdemokratinės koalicijos pergalė buvo nulemta Mažeikių naftos privatizacijos istorijos, metusios šešėlį ant konservatorių.
Taip pat politologas įsitikinę, kad šis Seimas turės kuo nustebinti rinkėjus, baiminasi ekonominės krizės ir kaip bus suvaldytas „vaikų darželis“ Seime.
Politologas teigia, kad vyko protestinis balsavimas: „Socialdemokratai buvo stipriausi iš silpniausių“
Šiemet LSDP pavyko vienmandatėse nukonkuruoti valstiečių, S. Skvernelio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Regionų partijos vienmandatininkus. Tokių apygardų buvo 14, o 10-yje iš jų socialdemokratai turėjo nurungti Seimo narius, kurie tose apygardose buvo išrinkti net ne po vieną kartą ir patyrė 3 pralaimėjimus.
„Nelengva užduotis“, – įvertina Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
Politologai sutaria, kad tokį ryškų laimėjimą šįkart nulėmė rinkėjų protestinis balsavimas prieš konservatorius. O M. Baltrukevičius pažymi, kad Kaunas buvo kertinis taškas partijai.
„Prieš rinkimus partijos nelabai tikėjo, kad Kaune su Tėvynės sąjunga pavyks konkuruoti, todėl daug kur kandidatai buvo silpnoki, bet realiai socialdemokratai buvo stipriausi iš silpniausių, daug kur pateko į antruosius turus ir iš esmės paskui jau suveikė ta logika, kuri dažnai visoje Lietuvoje veikia, kad 2-ame ture būti prieš Tėvynės sąjungos kandidatą yra gerai“, – paaiškino M. Baltrukevičius.
Balsavimas buvo „rinkėjui špyga kišenėje“
Tačiau į rinkėjų tikėjimą, kad pakeitus valdžią bus geriau, B. Ivanovas žvelgia ironiškai.
„Protestinis momentas pilietine prasme rinkėjui visada yra špyga kišenėje, nes nusivylimas keičia nusivylimą ir atsiranda viltis, kad dabar jau bus geriau. O nebus geriau, todėl po ketverių metų Blinkevičiūtės vaidmenį atliks galbūt Laurynas Kasčiūnas arba kažkas kitas“, – tendencingą rinkėjų pasipiktinimą apibūdina B. Ivanovas.
Politikos apžvalgininkas Saulius Spurga dar pastebi, kad balsavimą prieš konservatorius galėjo nulemti ir „Foxpay“ skandalo atgarsiai, nes prieš pat antrąjį Seimo rinkimų turą buvo atskleista daugiau jo detalių.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas priduria, kad be viso to partija vykdė buldozerio politiką, savo potencialius partnerius stumdydami, kaip patogu. Tačiau tai jiems neva padėjo užsitarnauti rinkėjų palankumą ir antrame ture.
„Per tarpą tarp abiejų turų socialdemokratai iš karto aiškiai pasirodė, kad yra dominuojanti jėga, būsimos koalicijos ašis, kuri gali pirmyn ir atgal stumdyti potencialius mažesniuosius partnerius, demokratus ir valstiečius, ir, aišku, rinkėjai rinkosi numanomą nugalėtoją“, – sako I. Kalpokas.
Štai M. Baltrukevičius dar pastebi tendencija, kad pirmaujanti partija po antro turo susirenka bent 50 mandatų, atsikartoja jau nuo 2016 metų Seimo rinkimų.
Tai 2020 metais pavyko konservatoriams ir 2016 metais – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai.
Politologas Ivanovas: „Šita valdžia mus dar turės kuo nustebinti“
Istorijos mokslų daktaro B. Ivanovo manymu, naujai išrinktas Seimas imsis purtyti turtingųjų kišenes.
„Mokesčių permainų bus, tai, manau, papurtys daugiau uždirbančius ir tame tarpe su verslo liudijimais dirbančius, taip pat gali būti peržiūrimi kai kurie kiti mokesčiai. Laukia daug visko, manau, šita valdžia mus dar turės kuo nustebinti, taip kad palaukime“, – tvirtina B. Ivanovas.
O S. Spurga baiminasi, kad naujosios valdančiosios koalicijos pažadai rinkėjams bus pernelyg dosnūs ir ves Lietuvą prie ekonominės krizės. Esą taip nutiko ir Estijai.
„Estija ėmė didesnę paskolą, davė daugiau išmokų, negu augo produktyvumas ir darbo našumas, todėl nutiko ekonominis stabtelėjimas, iš kurio negali išsikapstyti“, – paaiškina politikos apžvalgininkas.
I. Kalpoko manymu, reikšmingų reformų gali ir nebūti, nes jau dabar tarp partijų kalbos esą atrodo kaip vaikų darželis.
„Sunku bus suvaldyti kartais tą vaikų darželį, tai mes galime turėti sudėtingą situaciją, ypač turint omenyje, kad mūsų geopolitinė padėtis tikrai yra problematiška ir greičiausiai ji negerės šitos kadencijos laikotarpiu. Duok, Dieve, kad tik neblogėtų, bet reikšmingų reformų gali ir nebūti, nes joms gali pritrūkti vienybės“, – sako politologas.
Taip pat žmogaus teisių darbotvarkė, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektoriaus manymu, bus atidėta į šoną.
Mano, kad „Nemuno Aušra“ galiausiai patekės koalicijoje
B. Ivanovas ir apie formuojamą koaliciją turėjo ką pasakyti. Jo manymu „Nemuno Aušra“ anksčiau ar vėliau patekės koalicijoje.
„Vis tiek reikės ieškoti atskirų deputatų, todėl bijau, kad Blinkevičiūtė, neapsikentus tokios situacijos ir vis dėlto net tas mūsų Žemaitaitis finale atrodys jau ne toks blogas“, – spėjo B. Ivanovas.
Tuo tarpu konservatoriai iškovojo 28 mandatus Seime, Žemaitaičio vedama „Nemuno Aušra“ – 20 mandatų Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 14 mandatų, Liberalų sąjūdis – 12, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 8, o Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 3, Nacionalinis susivienijimas – 1, Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1, 2 išsikėlė patys.
Iš viso Seimą sudarys 141 Seimo narys.
