Pokyčių, pasak A. Verygos, buvo nuo 2007-ųjų metų. „O dabar vėl situacija blogėja. Baigėsi krizė, žmonės vėl turi daugiau pinigų. Atsirado galimybė juos išleisti. Papildomų priemonių nesiėmus vartojimas pradės po truputėlį augti, - kalbėjo koalicijos prezidentas. - Priemonių yra daug, vienos, kuri išspręstų problemą, nėra. Neretai diskutuojant dėl priemonių visi labai pykstasi, yra sakoma, kad viena ar kita priemonė alkoholikų nepakeis“.
A. Veryga išvardino pačias efektyviausias priemones, kurios veikia: pirmiausi, alkoholis turėtų būti brangesnis.
„Per krizę gamintojai skundėsi „Kaip yra blogai, sumažėjo gėrimų pardavimai“. Tačiau niekas neatsižvelgė į faktą, kad krito ir visų kitų prekių pardavimai. Žmonės juk ir mažiau keliavo, ir pirkdavo mažiau, nes pinigų neturėjo, - sakė A. Veryga. - Kita priemonė yra prieinamumo ribojimas. Pardavėjai juk puikiai tai žino. Neatsitiktinai visi prekybos centrai kombinuojami kuo arčiau gyvenamų namų. Visi pardavėjai žino, kad vakare susigalvojęs žmogus gali patingėti nueiti pirkti. Dalį žmonių tai veikia“.
Dar viena efektyvi priemonė, A. Verygos teigimu, yra reklamos draudimas. „Ši priemonė nebeleidžia plėsti vartojimo. Tai yra investicija į ateitį, kad mažėtų pradedančių vartoti skaičius“, - teigė A. Veryga.
Jis pabrėžė, kad žmonėms, kurie jau turi alkoholizmo problemą, kaina menkai rūpi. „Parduotuvėje degtinės negavęs alkoholikas gers odekoloną arba dar ką nors. Šiems žmonėms reikia visai kitų priemonių. Reikia, kad juos anksti pastebėtų. To pas mus nėra. Gydytojai neklausia, nors yra įvairios metodikos. Suprantama, tvarkingai apsirengęs dirbantis žmogus ne visada panašus į alkoholiką. Manoma, kad klausimas „Ar geriate?“ gali įžeisti, - kalbėjo A. Veryga. - Spręsti tai bandoma tada, kai tai tampa akivaizdu. Tada tai yra brangu. Žmogui, turinčiam problemą, padėti sunku. Lietuvoje žmonėms, kurie nori gauti pagalbą, nėra taip paprasta“.
Viena iš problemų, pasak A. Verygos, kad lietuviai ganėtinai keistai patys vertina alkoholio vartojimą. „Juk galime paklausti ir alkoholiko, jis pasakys „Ne, aš saikingai išgeriu, savaitgaliais, per šventes“. Tuo viskas ir baigiasi. Valstybė čia vaidina lemiamą vaidmenį. Štai, kai padidėjo kaina ir reklama tapo ribojama, vartojimas mažėjo, tačiau turime nesibaigiančią diskusiją: valstybė turi apsispręsti, ko nori, - kalbėjo A. Veryga. - Yra neįmanoma suderinti dviejų tikslų: pardavėjų noras parduoti ir valstybės deklaruojamas noras mažinti vartojimą. Nesigauna padaryti taip, kad kažkas gaminti, kiti pirktų, bet niekas negertų“.
A. Verygos teigimu, patys politikai nenusprendžia, ko jie nori. „Vieną dieną sako, kad reikia verslą remti, kitą dieną sako „Oi, kiek daug žmonių prasigėrė – negerai“. Priemonės yra žinomos, bet trūksta valios ir apsisprendimo. Juk tai tėra noro ir supratimo klausimas. Kai valstybė nori, ji apsisprendžia ir priima sprendimus. Manau, kad valstybė nenori kovoti su problema. Šiandien galime sakyti, kad politikai tam yra nesubrendę“, - teigė A. Veryga.
