Mat koronavirusas išbaidė įprastai kasmet lapus padėdavusius sugrėbti mokyklų talkininkus.
Dirba be sargybos
Tarsi storu geltonu kilimu padengtos kapavietės ir takeliai. Taip jau kurį laiką rudeniniuose lapuose skęsta uždarytos Panevėžio šventų apaštalų Petro ir Povilo parapijos senosios kapinės. Čia vieną kitą kapą dar aplankantys senjorai gaili kasmet akyse nykstančio paveldo.
Tik artėjant Vėlinėms šios kapinaitės sulaukia saujelės savanorių talkininkų. Pasičiupusios grėblius čia darbuojasi pataisos namų gyventojos. Be sargybos 6 nuteistosios uoliai pluša visą dieną. Ir nesiskundžia, joms tai viena retesnių galimybių išeiti iš įkalinimo įstaigos.
„Labai daug (reiškia), nes kai būni uždaroj patalpoj, ten nėra nei parkų, tai mums čia tiesiog nuostabu“, – sakė nuteistoji Rima.
Jai antrina kita nuteistoji Rasa: „Daug yra žmonių ir senolių, kurie nebegali atvažiuoti, tai džiaugiamės, kad galim prisidėti ir padėti, ir mums ta rutina uždarytoms, prasiblaškom.“
Pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Loreta Skrickienė teigia, kad šiemet lapų labai daug, tad dirbti teks savaitę prieš Vėlines ir savaitę po jų, nes šalnos nebuvo, lapai dar nenukritę.
„Jie krenta ir krenta, ir manome, kad paskui reikės sutvarkyti po Vėlinių ir žvakutes nuimti“, – sako L. Skrickienė.
Kad nuteistosios noriai veržiasi tvarkyti svetimų kapų, administracija supranta. Lauke padirbėti jas gena geras oras, o ir namų ilgesys. Eina lapų grėbti net ir tos, kurios laisvėje niekada nedirbo.
Praretėjusios gretos
Vis tik koronavirusas šiemet praretino talkininkų gretas. Paprastai kasmet sutvarkyti šias kapines padėdavo ir mokiniai.
Nelikus jų, visas lapų grėbimas liko ant nuteistųjų pečių. Ant apleistų ir jau nelankomų kapų vieną kitą žvakelę uždegti ateina darželinukai, bet jų pagalba čia labiau simbolinė.
Laisvės atėmimo bausmes atliekančios moterys sutinka patalkinti ir kitur, pavyzdžiui, lapus padėjo sugrėbti prie bažnyčios ir klebonijos.
