Vien tas faktas, kad vėliau didžiausią kritiką įvairiomis prasmėmis A.Terleckas LLL vardu nukreipė prieš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį daug ką pasako apie jo keistą, gerokai pasikeitusi resistencinį radikalumą, mano supratimu, nukreiptą priešingai Lietuvos visuomenės daugumos siekiams. Apie Steigiamąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) suvažiavimą A.Terleckas aiškina taip: (cituoju) „Tai buvo pirmas Lietuvos istorijoje spektaklis, vykęs vos ne dvi paras be pertraukos. Spektaklis kurį partija transliavo miego poreikį praradusiai lietuvių tautai. (...) Spektalio režisierius – aišku, kad M.Gorbačiovas, na, ir A.Jakovlevas. O pagrindinis artistas – A.Brazauskas…“ (...)
„Sąjūdžio suvažiavimą laikau homo sovieticus sąlėkiu…“(lit.”Žodžiu ir plunksna…“ 111psl.)
A.Brazauską A.Terleckas kaltina dėl jo (cituoju) “susitarimo su M.Gorbačiovu dėl politinio spektaklio „LKP atsiskyrimas nuo KPSS suvaidinimo Vilniaus operos ir baleto teatre 1989 12 19. Nekelia abejonių, kad KGB bandė nuolat kiršinti Lietuvos Sąjūdį su Lietuvos Laisvės lyga. Taip teigia ir V.Bogušis (lit. 43nr)
Tikėtina, kad prie tokių tikslų savo politine raiška savaip prisidėjo ir A.Terleckas, kuris teigė, kad: (cituoju)
1. „Lietuvos Sąjūdį sukūrė KGB.“
2. „KGB nusprendė sukurti tokį politinį judėjimą, kuris, apsiginklavęs patriotiniais šūkiais, stabdytų tą kovą, vestų tautą nežymių reformų keliu“.
3. „Be jokios abejonės (LPS) Iniciatyvinės grupės nariai čekistai patekdavo CK „svarstyti“ jau aprobuotus Lubiankoje. LPS neturėjo teisės koreguoti KGB strategijos Lietuvoje.“
4. “LPS steigiamasis suvažiavimas parodė visišką LKP ir LPS vadų abejingumą gyvybiniams lietuvių tautos interesamas (...) ir žengė didžiulį žingsnį Lietuvos okupacijos ir aneksijos įteisinimui.“
5. „ LPS politinė struktūra buvo svetimųjų sukurta ir primesta Lietuvai. Kompartijos propagandistai kuriam laikui įtikino didžiulę lietuvių tautos dalį, kad LPS – tai pati Lietuva“.
A.Brazauską A.Terleckas kaltina dėl jo (cituoju)“susitarimo su M.Gorbačiovu dėl politinio spektaklio „LKP atsiskyrimas nuo KPSS suvaidinimo Vilniaus operos ir baleto teatre 1989 12 19.“
Nemažą reikšmę Lietuvos laisvėjimo keliui turėjo tai, kad 1989 m. gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavimas - aukščiausiojo lygio tuometinė Sovietų Sąjungos institucija - priėmė sprendimą, kuriame ne tik pripažino Stalino-Hitlerio (Molotovo-Ribentropo) paktą, jo slaptuosius protokolus, bet ir paskelbė juos teisiškai niekiniais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo dienos.
A.Terlecko kova prieš Lietuvos simbolių susigrąžinimą taipogi patyrė nesėkmę Kai Lietuvos trispalvė vėliava, Vytis, Gedimino stulpai, Tautos himnas buvo paskelbti valstybiniais simboliais, A.Terleckas tai pavadino LKP CK ir KGB lietuviškojo filialo savivale.

Leisdamas sau viską, net ir pačius aštriausius vertinimus kitiems asmenims, p.Antanas Terleckas, manau, visiškai nepakantus savo paties, kaip politinio proceso dalyvio“, kritikai ar kitokiai nuomonei. Metų tėkmėje dažnai keisdamas savo parašytus anksčiau prisiminimus, nuomones ir politines pozicijas jis, mano supratimu, atrodo labai keistai.
***
Antanas Terleckas:
1. „Aš anksčiau nenorėjau pasakyti apie santykius su (Jonu)Laugaliu ir (Vytautu)Semėnu. O dabar nusprendžiau papasakoti visą teisybę“. „Negaliu paaiškinti, kodėl man staiga kilo noras išsiverkti ir visiems čekistams atlikti „išpažintį“. Neturėjau valios atsispirti tokiam „pasiūlymui“.
2.„Esu griežtas komunizmo, kaip politinės santvarkos, priešas, tačiau visada džiaugiuosi susitikęs komunistą, kuriame plaka lietuvio širdis“.
3. „Išpasakojau (KGB karininkams)viską ką rašiau(draugams disidentams) laiškuose“.
4. „Turėjau(KGB saugumui)duoti apie 30 buvusių ir esamų lagerininkų charakteristikas“.(...) „Pykau ant savęs, kad pasidaviau baimės jausmui. Į pokalbio pabaigą baimės jausmas dingo“
5.„Pasipiktinęs kuo nors netylėsiu, o ateisiu į (KGB)saugumą išsiaiškinti.“
6. „Aš pusiau dešinysis, pusiau kairysis, gal daugiau kairysis.“
7. „A.Terleckas su saugumiečiu J.Čiudinovu diskutuoja apie tai, kad „ribos tarp tautybių išsitrina“ A.Terleckas: (cituoju)„Aš taip pat už tų ribų (tarp tautybių)išsitrynimą.“
8. “Rusija grąžino Lietuvai Vilnių, atkovojo Klaipėdą ir išgelbėjo nuo visiško mūsų tautos išnaikinimo. ”
9. „Mūsų(sovietinėje) santvarkoje matau daugiau gero, negu blogo.Šioji santvarka tiek man, tiek mano brangiajai Lietuvai davė labai daug.Kuo būčiau,jei ne Rusija? Sekiočiau paskui plūgą užbaigęs tik pradžios mokyklą.“
10. „Ir anksčiau tikėjau komunizmo pastatymo galimumu mūsų šalyje…“
11. „Įtikinėjau, kad mums reikia eiti išvien su Rusija(ėjo 1966metai), tik Rusija gali mus apginti nuo Vokietijos“
12. „Aš anksčiau gerai nesuprasdavau partijos politikos - peikdavau kolchozus. Dabar įsitikinau, jog tai geras tarybų valdžios kūrinys ir žmonės juose gyvena neblogai. Apie tai rašydavau savo draugams į lagerius.“
13. „Istoriškai ir ekonomiškai mes susiję su Rusija, todėl mums nenaudinga nuo Rusijos atsiskirti. Reikia auklėti jaunimą draugystės su Rusija dvasia. Didžiuoju mūsų priešu liks Vokietija. Rusijos parama mums būtina, ji apsaugos mus nuo vokiečių vergijos ir tik ji.“
14. „KGB rūmuose (...) turėjau daug ilgų pokalbių. Įsitikinau, kad buvau netgi labai neteisus ir jog be jokio pagrindo jaučiau savyje pyktį KGB. KGB darbuotojai kalbėdavo su manim labai mandagiai, taktiškai nei vienu žodžiu neužgaudavo…“
15. „Lietuvai būtina gyventi sąjungoje su Rusija. Būtina.“
16. „Noriu eiti su kolektyvu, todėl prašau komunistų padėti man.“
17. „KGB buvo nesuinteresuota mane uždaryti. Daugelis čekistų per mano draugus veikė, kad manęs nepasodintų.“
18.„Taigi diktavom (užsienio) žurnalistui ir KGB mikrofonams. Aišku, virš mūsų buto įrengtoje KGB sekykloje gyvenančios seserys Elena ir Marytė Bitinaitytės tą konferenciją užrašė.“
19. „Tik ištrūkome iš vienos (SSRS)sąjungos, tai tie iškart nubėgo į kitą(ES)...“
20.„Vykstant teismui 1999 m. priėjau prie metalinio gardo ir pasveikinau nusilenkdamas jam (Mykolui Burokevičiui).Man pasirodė, kad tokiu mano poelgiu už grotų uždarytasis liko labai patenkintas.“
21. „Kreipiuosi į visus, kurie dalyvausite („Dainuojančios revoliucijos“)demonstracijose. Jokiu būdu nesineškite ten Trispalvės vėliavos“.
22.„Reikia kilti į protestus kaip Ukrainoje(Maidane). Nenusileisti šitiems parsidavėliams - naujiesiems bolševikams.“
23. Apie parašų rinkimą (žemės) referendumui:„Aš šiuos žmones pavadinčiau šiuolaikiniais disidentais ir ordinus jiems dalyčiau.“

A. Terleckas 1987m. rugpjūčio 15d. A.Terleckas per interviu aiškina: ” Netikiu, kad tikėjimas Dievu Lietuvoje sustiprėtų, sugrąžinus visas šiandien uždarytas bažnyčias, tarp jų Vilniaus Arkikatedrą”. Tas interviu užgavo N.Sadūnaitę ir jos bendraminčius “Kronikos” leidėjus.
Antanas Terleckas daugelį savo viešų kalbų pradeda nuo 1987 m. rugpjūčio 23d. mitingo. Rugpjūčio 22 dieną pas jį į namus, generolų pavestas atėjo pats KGB pulkininkas J.Česnavičius. Pokalbių be liudininkų pabaigoje į KGB pulkininko klausimą (cituoju) “Ar kalbėsite prie paminklo?” A.Terleckas atsakė - “Ne!” “O Bogušis? - Ne! Dar vienas klausimas: “Ar bus demonstracijoje plakatų? - atsakyta: - “Nebus!” (lit. “Žodžiu ir plunksna už tiesą ir laisvę” 55,56,58. 88psl.) Mitingo išvakarėse A.Terleckas guodžiasi V.Bogušiui” “Aš turiu daug priešų tarp davatkų. Jos šmeižiančios mane kad “pasidaviau”.

Prieš pat mitingą Antanas Terleckas pareiškia: „Mes nekalbėsime, tik tylos minute pagerbsime Stalino ir Hitlerio aukas”. Mitingo dalyvis Robertas Grigas: (cituoju) “Pradėjau nerimauti, kad mitingą norima sukompromituoti. Akimirką tvyrojo sąmyšis, nes susibūrus nieko nevyko, niekas nekalbėjo susirinkusiems”. Vis tik ryžtingai ir drąsiai prabilo Nijolė Sadūnaitė. Net A.Terleckas pripažino, kad “Nijolė išgelbėjo mitingą. Aš nebuvau pasiruošęs kalbėti.” R.Grigas: “Be Nijolės Sadūnaitės mitingas būtų sužlugdytas”. A.Terleckas: “Na, jie (kagėbistai) žinojo, kad aš jau pavargau. Žinojo, kad nesiruošiu mitinge kalbėti.” Jis pripažino, kad mitingą iš LLL perėmė katalikai.
KGB griebėsi represijų prieš kalbėjusius N.Sadūnaitę, R.Grigą, kun.R.Puzoną, V.Jančiauską, A.Bumbulį ir kitus mitingo dalyvius. Kai kuriuos kelias dienas vežiojo, grasino smurtu ir nužudymu. V.Jančiauskas po sumušimų greitai mirė. Pas A.Terlecką į namus atėjo trys Vilniaus valdžios atstovai. (cituoju A.Terlecką) “Smerkimas vyko tris minutes”.