Tuo metu, kai Biržų meras šiltuose kraštuose su turkais dalinosi gerąja veiklos patirtimi, rajono savivaldybę pasiekė jam adresuotas neįgalius vaikus auginančių ar globojančių tėvų raštas. Jie prašo pagalbos jau antrą žiemą ugdymo įstaigoje šąlantiems neįgaliems vaikams.
Šildo vieni kitus beglausdami
„Vaikučiai dažnai serga, nes būdami mokyklėlėje peršąla. Kaip beaprengtum, vaikai dejuoja, nes patalpos nepakenčiamai vėsios net suaugusiam žmogui. Vaikai yra gabūs, pagal savo galimybes piešia, dainuoja, šoka. Mokytojos labai atsidavusios savo darbui. Rengia programėles, tačiau žiemą, kai šalta, galimybių yra mažiau.
Mes, tėveliai, norime, kad mūsų vaikai, atėję į mokyklą, jaustųsi kaip namie. Galėtų laisvai judėti, džiaugtųsi šiluma, daugiau ką nors nuveiktų, o ne sėdėtų apsimuturiavę, glausdamiesi prie auklėtojų, taip vieni kitus bešildydami. Vaikai turi teisę į šiltą vaikystę, nesvarbu, ar jie sveiki, ar neįgalūs."
Tai citata ne iš pokario laikų, o iš neįgalius vaikus auginančių tėvų rašto dabartiniams Biržų rajono vadovams.
Rajono, kurio vadovai menkiausia proga nevengia pasigirti milijonines lėšas įsisavinusio ir kelis neįgalius asmenis dienomis prižiūrinčio Socialinių paslaugų centro veikla. Rajono, kuriame lėšų negailima abejotina veikla užsiimančiam Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centrui.
Dešimt fizinę ir proto negalią turinčių rajono gyventojų vaikų lanko Biržų jaunimo mokyklos specialiąją lavinimo klasę. Ji nuo 2004 metų rugsėjo veikia vaikų darželio - mokyklos „Vyturėlis" patalpose.
Čia vaikai praleidžia visą dieną - iki pietų jiems vyksta pamokos, po to iki 17 valandos juos prižiūri auklėtoja.
Šių patalpų langai labai seni, nekeisti nuo pat ugdymo įstaigos atidarymo prieš 33 metus. Žiemą čia būna labai šalta - patalpose temperatūra vidutiniškai siekia 12 laipsnių šilumos.
Higienos normos reikalauja, kad patalpose šiluma turi siekti mažiausiai aštuoniolika laipsnių.
Du iš dešimties šią grupę lankančių vaikų nevaikšto. Ugdytinių amžius - nuo 12 iki 16 metų.
Antrajame aukšte naujus langus įstatė
Redakcijos žiniomis, lavinamosios grupės tėveliai rašyti rajono vadovams raštą buvo paskatinti „Vyturėlio" direktorės Virginijos Stancikienės. Toks paraginimas buvęs po to, kai rajono savivaldybė praeitų metų pabaigoje skyrė lėšų šioje įstaigoje specialius poreikius turinčių pradinių klasių ir savaitinės grupės patalpų langams pakeisti.
Pastarosios priklauso ugdymo įstaigai „Vyturėlis".
Šiose grupėse taip pat buvo šalta. Langus pakeisti prašė lankančių vaikučių tėvai.
Biržiečiai vėliau kalbėjo, esą šios ugdymo įstaigos vadovai džiaugėsi sudėti naujus langus suspėję iki to laiko, kai į darželį atvyko filmuoti televizijos žurnalistai. Vieną šių grupių lanko negalią turinti mergaitė, kuriai buvo rinkta parama labdaros projekto „Išsipildymo akcija" metu.
Nauji langai buvo sudėti visame pastato antrajame aukšte. Jie iš gatvės pusės šviečia iš tolo.
Lavinamoji grupė, kuri priklauso kitai ugdymo įstaigai - Biržų Jaunimo mokyklai, - jau dvejus metus veikia pirmajame aukšte, pastato vidinėje dalyje. Daugelis langų - šiaurinėje pusėje. Grupė veikia patalpose, kur anksčiau buvo valgykla.
Didžiuliai, aukšti langai patalpose yra iš dviejų pusių. Todėl jos perpučiamos vėjo, o šaltis slenka iš abiejų pusių.
Šildosi, kaip tik gali
Tuo metu, kai „Vyturėlyje„ apsilankė „Šiaurės rytų“ korespondentė, lauke šalčio nebuvo, tačiau pūtė stiprus vėjas.
Vos atidarius lavinamosios grupės duris, virš piešiančių vaikų galvų su trenksmu atsidarė viršutinis langas. Laimei, stiklas nedužo.
Langą puolusios uždaryti pedagogės kalbėjo, kad taip nutiko pirmą kartą.
Nuo šalčio jos gynėsi apsisiautusios šiltomis skraistėmis, kailiniais.
„Kai būna šalčiai, ateiname vilkėdamos šiltomis kelnėmis, apsimuturiavusios iki kaklo. Vaikai būna su pirštinėmis, striukėmis", - pasakojo mokytoja Valda Matickienė.
Pakvietusi į klasę ji korespondentę pasodino į savo vietą, šalia kurios buvo pastatytas elektrinis šildytuvas. Prisiglaudus prie jo atrodė kiek šilčiau. Tačiau šilumos nejautė atokiau prie lango, pro kurį košė vėjas, pertraukos metu bendravę paaugliai. Viena mergaitė sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje.
Pasak auklėtojos Rimos Tunkūnienės, kai būna itin šalta, vaikus susodina po antklodėmis ir jiems skaito pasakas.
Taip grupė gyvena antrą žiemą.
Praeitais metais, kai buvo itin šalta žiema, klasėje oro temperatūra tesiekdavo 10 laipsnių šilumos.
„Mes kantrios. Tik skaitėme B. Medinio informaciją, kad vėl ateina šalčiai. Baisu", - kalbėjo pedagogės.
„Pasižiūrėkite, kokios šaltos jo rankos. Vaiko negali aprengti šiltesniais rūbais, tuoj striukę nuplėšia", - kalbėjo R. Tunkūnienė, kalbindama nevaikštantį berniuką, kuris žaidė ant grindų.
Kol korespondentė kalbėjosi su pedagogėmis, į grupę atskubėjo „Vyturėlio" ūkvedys Rimantas Baltrūnas su langus gaminančios firmos atstovu. Jis matavo grupėse esančių langų dydį, kad galėtų apskaičiuoti, kiek langai kainuotų.
Grupė - „užmirštas kraštas"
„Vyturėlio" vedėja Virginija Stancikienė sakė nežinanti, ar langams bus skirta pinigų. Tačiau tikėjosi, kad jų gauti pavyks, juolab kad artėja rinkimai.
Direktorė neigė, kad langai antrajame aukšte buvo sudėti tik dėl to, jog turėjo atvykti televizija. Tiesiog taip sutapo, kad tėveliai paprašė savivaldybės tam skirti lėšų ir jų buvo gauta.
Tačiau pašnekovė neslėpė priežasties, kodėl tuo pačiu metu nebuvo pakeista bent dalis lavinamosios klasės langų.
Ji neneigė nematanti reikalo rūpintis kitos ugdymo įstaigos mokiniais. Juolab kad iki šiol jie išlaikomi „Vyturėlio" lėšomis. Ši įstaiga su Jaunimo mokykla nėra pasirašiusi nei panaudos, nei nuomos sutarties.
„Ši lavinamoji klasė - „užmirštas kraštas„. Mes tik gauname lėšų vaikų maitinimui“, - sakė V. Stancikienė.
Paklausta, kodėl įstaiga nedalyvavo renovacijai skirtuose projektuose, prabilo apie sudėtingą situaciją.
„Kai mus reikia renovuoti kaip darželį, priskiria mokyklai, o kai reikia kaip mokyklą - priskiria darželių kategorijoms. Gauname kasmet iš savivaldybės po kelis tūkstančius litų ir laimingi. Tai vienur, tai kitur langus pakaišom", - kalbėjo šiltame, plastikiniais langais šviečiančiame kabinete sėdinti V. Stancikienė.
Šešiems langams - 10 tūkstančių litų
Biržų rajono mero R. Ramono ir savivaldybės administracijos direktorės P. Prašmantienės paklausėme, ar yra gautas lavinamąją grupę lankančių tėvų prašymas, ar jiems žinoma, kad čia vaikams šalta, ar planuojama kas nors daryti.
Viešųjų ryšių specialistė Deimantė Prunskienė atsiuntė atsakymą, kad 2010 metais Biržų vaikų darželiui - mokyklai „Vyturėlis" langams pakeisti iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 8,8 tūkstančiai litų.
2011 metų „Vyturėlio" prašymu savivaldybės biudžeto projekte numatyta skirti 10 tūkstančių litų (6 langams pakeisti).
„Vyturėlio" vadovė V. Stancikienė neslėpė daugiau pinigų, nei reikia langams sudėti, paprašiusi, kad už juos pavyktų atlikti apdailą. Be to, dar šiek tiek liktų ir kitiems darbams.
Įstaigos vadovė ir jos pavaduotoja Irena Mieliauskienė neneigė, kad šiuo metu remontuojamas metus neeksploatuotas baseinas, kuriuo ši įstaiga anksčiau taip didžiuodavosi. Klojamos plytelės, įrengiami dušai, pagal naujus reikalavimus tvarkomas įėjimas.
„Sąmatos nedarėme, tik žiūrime, kur pigiau, ir perkame. Tvarkome savo jėgomis", - tvirtino direktorė.
Buvo metas, kai įstaiga populiarindavo sveikatingumą, dėl jo pritraukdavo daugybę vaikų.
Tačiau kokiu sveikatos stiprinimu galima būtų pavadinti neįgalių vaikų maudynes, po kurių jie turėtų grįžti į grupes, kur šiluma tesiekia vos dešimtį laipsnių?
