Nors nemažai neįgaliųjų neturi vežimėlio, kad galėtų judėti bent po namus, ar funkcinės lovos, kad pavalgytų sėdomis, kai kurie už dyką gautas gyvenimą palengvinančias priemones laiko namuose nenaudojamas.
Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojai, į pagalbą pasitelkę studentus ir viešuosius darbus dirbančius bedarbius, patikrino, kaip neįgalūs žmonės naudojasi jiems išduotais įvairiais daiktais, kodėl jų laiku negrąžina. Rezultatai juos apstulbino.
Neįgaliųjų namuose jie rado net neišpakuotų vežimėlių, vaikštynių, ramentų.
„Kai kurie daiktai buvo net apmusiję nuo ilgo stovėjimo, bet dar su nenuplėšta polietileno plėvele“, – „Sekundei“ sakė šio centro darbuotoja specialiesiems poreikiams Danguolė Sabulienė.
Taip pat paaiškėjo, kad dažnai neįgalieji, pasinaudoję čiužiniu nuo pragulų, tualetine kėde ar kita kuria nors priemone, nesivargina jos grąžinti, nors nebereikalinga.
Mirusiųjų artimieji tarsi relikvijas saugo jų vežimėlius, funkcines lovas, lazdas, stovėjimo atramas ir kitus buityje tarnavusius daiktus, nors jie nėra jų nuosavybė, o gauti iš Socialinių paslaugų centro panaudos būdu.
Techninės pagalbos neįgaliesiems centras net gerais laikais, kai įsigyti kompensacinėms priemonėms buvo skiriama kur kas daugiau pinigų nei dabar, nepajėgė operatyviai aprūpinti neįgaliųjų vežimėliais, funkcinėmis lovomis, čiužiniais nuo pragulų, vaikštynėmis ir kitais reikalingais daiktais.
Sunkmečiu valstybės finansavimui gerokai sumažėjus, neįgaliesiems grėsė priemonių laukti mėnesių mėnesiais ar net visai nesulaukti. Todėl, pasak Techninės pagalbos neįgaliesiems centro Panevėžio skyriaus direktorės Dalios Grigaliūnienės, beieškant išeities iš keblios padėties, nuspręsta griežčiau kontroliuoti priemonių naudotojus. Tai pasiteisino – daugiau daiktų grąžinama, laukiančiųjų eilės sutrumpėjo.
Pradėjo daugiau grąžinti
Techninės pagalbos neįgaliesiems centro Panevėžio skyrius kompensacinės technikos priemonėmis aprūpina visus apskrities socialinių paslaugų centrus. Skyriaus direktorės teigimu, pastaruosius dvejus metus lėšos priemonėms įsigyti ir joms taisyti nuolat mažėjo.
2008 metais visiems Lietuvoje veikiantiems techninės pagalbos centro skyriams buvo skirta 8,8 milijono litų, pernai – 6 milijonai, o šiemet – tik 5 milijonai litų. Panevėžio skyriui tenka 9 procentai šios sumos, arba 450 tūkstančių litų.
Šiemet skyrius mažiau gaus naujų vežimėlių, čiužinių, lovų, vaikštynių, ramentų ir kitų priemonių. Visiškai atsisakyta pirkti specialių varytuvų, montuojamų prie vežimėlių, pripučiamų gelinių pasėstų į vežimėlius, stovėjimo atramų, laiptelių į vonią. Neįgaliems vaikams nebebus perkama naujų treniruoklių, volų, gimnastikos kilimėlių ir čiužinių, pasėstų.
„Jau anksčiau sulaukdavome neįgaliųjų priekaištų, kad jiems ilgai tenka laukti vienos ar kitos priemonės. Su socialiniais darbuotojais tarėmės, ką galėtume padaryti, kad jie greičiau gautų reikalingų daiktų. Nutarėme padaryti reviziją ir išsiaiškinti, kodėl taip lėtai sukasi priemonių grąžinimo ratas. Juk neįgaliesiems vežimėliai, lovos ir kiti gyvenimą palengvinantys daiktai nedovanojami, o paskolinami tam tikram laikui“, – pasakojo D.Grigaliūnienė.
Socialinės paramos skyrių darbuotojai, matydami, kad vieni nepajėgs apeiti visų kompensacinės technikos priemonių nuomininkų namų, paprašė pagalbos studentų ir Darbo biržos. Ši atsiuntė bedarbių.
Tikrintojai beldėsi į tų neįgaliųjų namų duris, kurie pagal sutartį jau turėjo atiduoti paimtą priemonę arba, jeigu ji jiems vis dar reikalinga, turėjo pratęsti grąžinimo terminą, bet to nepadarė.
Techninės pagalbos neįgaliesiems centro Panevėžio skyriaus duomenimis, po tokios revizijos pernai buvo grąžinta 2218 įvairių kompensacinės technikos priemonių. Tai beveik 600 daugiau nei 2008 metais ir net 1203 daugiau nei 2007-aisiais.
Akmuo ir į medikų daržą
D.Grigaliūnienės teigimu, pradėjus rūpintis, kad neįgalieji grąžintų paimtas ir jiems nereikalingas priemones, jų laukiančiųjų eilė pradėjo greičiau judėti.
Kovo 23 dienos duomenimis, visoje apskrityje populiariausių priemonių – universalių vežimėlių laukė 32, tualetinių kėdžių – 107, funkcinių lovų – 90, čiužinių nuo pragulų – 107 neįgalieji. Direktorės teigimu, laukiančiųjų šių priemonių būdavę kur kas daugiau.
Iš minėtų priemonių ilgiausiai – iki kelių mėnesių – reikia laukti funkcinių lovų, čiužinių. Palyginti su kitomis priemonėmis, ilgiau tenka laukti vidutinio dydžio vežimėlių.
Ir D.Grigaliūnienė, ir Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojai svarsto, kad neįgaliųjų aprūpinimas kompensacinės technikos priemonėmis dar paspartėtų, jei gydytojai geriau pagalvotų, ar konkrečiam ligoniui jos reikalingos.
Įtarti, kad priemonės skiriamos be būtinos priežasties, juos verčia revizijos rezultatai, kai neįgaliųjų namuose buvo rastos net neišpakuotos priemonės bei dar laukiančiųjų eilėje apklausa.
Pavyzdžiui, Panevėžio socialinių paslaugų centre iš 35 neįgaliųjų, laukiančių tualetinių kėdžių, 14 pareiškė norą tam tikram laikui atidėti jų gavimą. Iš 33 laukiančiųjų funkcinių lovų, šiuo metu jos nereikalingos 11, iš 37 neįgaliųjų, įrašytų į eilę čiužiniams gauti, jų šiuo metu nereikia 17. Universalių vežimėlių laukia 17 invalidų, iš jų 4 pageidauja juos gauti vėliau.
„Jeigu nebūtume tyrę realaus poreikio, tie žmonės, kuriems šiuo metu priemonių nereikia, jas būtų gavę ir laikę namuose. O kitiems, kuriems jų iš tiesų reikia, nebūtų ką pasiūlyti“, – kalbėjo direktorė.
Inga SMALSKIENĖ
