Iki 2030-ųjų kiekvienas neįgalus vaikas Lietuvoje augs saugioje aplinkoje. Jei likimo nuskriaustų vaikų atsisakys biologiniai tėvai, jiems bus sudarytos sąlygos gyventi globėjų šeimose, o išskirtiniais atvejais – kiek įmanoma artimesnėje šeimai aplinkoje.
Sergamumas panašus
Specialistai atkreipia dėmesį, kad sergamumas psichikos ligomis Lietuvoje kasmet yra panašus. Asmenų turinčių psichikos sutrikimų 2007-2011 m. vidutiniškai buvo apie 165 tūkstančiai. Panašūs skaičiai išliko ir praėjusiais metais.
Socialinę globą ar pagalbą atvykstant į namus praėjusiais metais gavo daugiau kaip 15 tūkst. neįgalių vaikų ir neįgalių darbingo amžiaus asmenų. Apie vaikų globos namuose augančius mažylius kalbama daug ir dažnai, ypač per įvairias kasmet rengiamas gerumo akcijas.
Tačiau itin retai pabrėžiama, kad tarp tų kelių tūkstančių globos namuose be tėvų augančių vaikučių yra keli šimtai, kuriems teko atlaikyti dar daugiau likimo smūgių nei būtų galima įsivaizduoti. Paskaičiuota, kad praėjusiais metais, vaikų globos įstaigose gyveno 606 vaikai, kuriems buvo nustatytas vidutinis ar sunkus neįgalumas.
Iš viso specialieji poreikiai nustatyti 1875 vaikams, psichikos ligos – 318 mažylių, o emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimai – 899 vaikams.
Skirtingi likimai
Nors be globos likusių vaikų yra daug, tačiau kartais jiems taip pat nusišypso sėkmė. Skelbiama, kad praėjusiais metais iš vaikų globos namų į biologines šeimas grąžinta 819 vaikų. Tuo tarpu globa šeimoje nustatyta dar 226 vaikams.
Taip pat priduriama, kad per 2009-2011 metus lietuviai ir užsienio šalių piliečiai įvaikino 550 vaikų. Kol kas duomenų apie praėjusių metų rezultatus nepateikiama.
Tenka apgailestauti, tačiau 2011 metais iš globėjų ar įtėvių šeimų į vaikų globos namus grįžo 96 vaikai. Todėl daliai vaikų teko ištverti ką reiškia būti paliktiems net du kartus.
Arčiau žmogiškumo
Šiuo metu Lietuvos globos įstaigose gyvena nuo keliasdešimties iki kelių šimtų vaikų. Specialistai įžvelgia problemą, nes dėl vienoje vietoje susibūrusio didelio vaikų skaičiaus, skirti reikiamą individualų dėmesį pavyksta toli gražu ne visada.
Pamažu uždarant vaikų globos namų įstaigas ir vaikus sugrąžinant į bendruomenes tikimąsi nušauti keletą zuikių vienu šūviu. Manoma, kad globos namuose vaikai yra žalojami. Jie praranda inidividualumą, nėra tinkamai vystomi asmeniniai įgūdžiai.
Todėl vienoje vietoje apgyvendinus ne daugiau kaip 10 žmonių ketinama sukurti žymiai jaukesnę gyvenimo aplinką. Suprantama, kad norint įgyvendinti tokius tikslus prireiks gerokai daugiau socialinių darbuotojų, tačiau tame problemos neįžvelgiama.
Tačiau prakalbus apie finansavimą, drąsios nuomonės šiek tiek prityla. Norint pilnametystės sulaukusiam asmeniui suteikti socialinį būstą ir apskritai kažkur apgyventi tiek daug likimo nuskriaustų vaikų – teks kaip reikiant paieškoti pinigų.
