Lietuvos Respublikos Seimas JTO Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvųjį protokolą ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d. įstatymu Nr. XI-854, įsigaliojo nuo 2010-06-10 („Žinios“, 2010, Nr. 67-3350).
Konvecija ir jos fakultatyvusis protokolas turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu ir yra tiesioginio galiojimo. Tai reiškia, kad visi Lietuvos įstatymai, vienaip ar kitaip reglamentuojantys neįgaliųjų reikalus, negali prieštarauti Konvencijai. Konkrečiu atveju, jei Lietuvos įstatymai neįgaliųjų reikalus reglamentuoja kitaip nei Konvencija, reikia vadovautis Konvencija , o ne Lietuvos įstatymu.
Tiesioginis galiojimas reiškia, kad neįgalieji, gindami savo pažeistas teises ar teisėtus interesus Lietuvos ar kituose teismuose, gali vadovautis Konvencija tiesiogiai
27 straipsnis “Darbas ir užimtumas”: pripažįsta neįgaliųjų teisę į darbą lygiai su kitais asmenimis; ši teisė apima teisę į galimybę užsidirbti pragyvenimui iš laisvai pasirinkto darbo ar iš laisvai priimto darbo pasiūlymo darbo rinkoje ir darbo aplinkoje, kuri yra atvira, tinkama visiems ir prieinama neįgaliesiems. Valstybė, tarp kita ko, privalo imtis priemonių, kuriomis būtų:
“- skatinamos neįgaliųjų užimtumo galimybės ir kilimas tarnyboje darbo rinkoje, taip pat pagalba ieškant, gaunant, išlaikant darbą ir sugrįžtant į darbą;
- skatinamos savarankiško darbo, verslumo, kooperatyvų plėtros ir nuosavo verslo pradėjimo galimybės;
- skatinama neįgaliųjų profesinė ir kvalifikacinė reabilitacija, darbo vietų išsaugojimas ir sugrįžimo į darbą programos”.
Tai reiškia:
- naujos redakcijos Socialinių įmonių įstatymo kūrimą;
- naujos redakcijos Užimtumo rėmimo įstattymo kūrimą;
- darbo biržos funkcijų peržiūtrėjimą neįgaliųjų užimtumo didinimo srityje;
- esminį LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijų peržiūrėjimą darbo politikos srityje;
- LR ūkio ministerijos funkcijų peržiūrėjimą verslumo skatinimo srityje.