Nepagydoma meilė sau reiklauja aukų. Savo minkštesnėms kėdėms ir erdvesniems kabinetams Vilniaus apskritis nepagailėjo 1,7 mln. litų. Už sienos šąlantiems neįgaliems vaikams atkišo špygą. Valdininkai neabejoja - vaikai normalaus gyvenimo nenusipelnė. Nes yra ne tokie reikalingi kaip valdžios institucijos.
Sąžinės šiltinė
Valdžios atstovai, nuolat besirūpinantys savo gerove, ne tik neranda pinigų neįgaliems vaikams - juos globojančios įstaigos dar ir turi sumokėti už valdininkų šilumą. Vaikai su pavydu žiūri į atnaujintose patalpose šiltai gyvenančius dėdes ir tetas bei nebesitiki, kad jiems kada nors bus pakeisti bent langai.
Susitvarkė tik sau
Vilniaus apskrities darbuotojai, kaip ir jų kolegos iš kitų regionų, nuo liepos naikinant apskritis bijo likti be darbo. Bet liūdniausia bus palikti prieš dvejus metus ištaigingai sutvarkytas patalpas, dar 2006-aisiais perimtas iš Vilniaus Rasos specialiosios mokyklos. Čia įsikūrę apskrities Vilniaus rajono žemėtvarkos bei Teritorijų planavimo ir statybos skyriai. Tiesa, blizga tik dalis pastato. Kitą pusę, kurioje iki šiol mokoma apie 60 fizinę ir protinę negalią turinčių vaikų, “puošia” sovietiniai reliktai: kiauri mediniai langai, šiferiu dengtas stogas, aptrupėjęs kelių dešimtmečių tinkas. Mokytojai neslepia - per žiemos šalčius temperatūra klasėse, sporto salėje tesiekia 12 laipsnių. Valdininkams geriau - jie žiemą net laiko atdarus langus. Nes dirbti būna šiek tiek per karšta.
Mokyklos direktorius Kazimieras Gribačiauskas, nors ir nenoriai, pripažino, kad vaikams čia ne pyragai. Dar ir dėl to, kad už mokykloje įsikūrusių ponų šildymą moka pati ugdymo įstaiga.
“O ką daryti? Mažesnis ir kuklesnis turi tylėti, - tvirtino direktorius. - Už šildymą jie nemoka, nes, sako, skolų turi, sunkūs laikai. Nors mes irgi su skolomis gyvename. Bet mokėti už juos turime trečdalį - apie 10 000 litų. Bet gal sumokės.”
Nors direktorius pakviečia apsilankyti mokykloje, netrukus apsigalvoja. Apsaugininkas užstoja kelią tvirtindamas, kad “direktoriaus prašymu pašaliniai asmenys nepageidaujami”. Tik ūkio skyriaus darbuotojai neslepia apmaudo - per visą Nepriklausomybę skirta pinigų keliems langams ir pirmo aukšto fasado padažyti. Tiesa, sutvarkyta kažkodėl tik buhalterija, sekretoriatas, medicinos punktas. Vaikai tenkinasi netvarkytais kambariais ir klasėmis.
Vaikų nepastebi
Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Laura Banevičiūtė, paklausta, ar patys šią žiemą nesušalo, supyko. “Kodėl to klausiate? Mūsų įstaigos - visiškai skirtingos. Kas ten vyksta - negaliu pasakyti”, - nesileido į kalbas L.Banevičiūtė.
Kalbesni buvo kiti apskrities darbuotojai - Turto valdymo poskyrio specialistas Vilhelmas Kliševičius atskleidė, jog valdininkų gerovei užtikrinti iš visų valstybės kišenių nepagailėta 1,7 mln. litų.
“Stogas naujas uždengtas, keisti langai, padaryta fasado apdaila struktūriniu tinku, visi vidaus inžinerijos tinklai, radiatoriai, kompiuterių tinklai keisti, priešgaisrinė signalizacija, elektros sistema, grindys sudėtos naujos... Žodžiu, kapitališkai viskas pakeista, - vardijo V.Kliševičius. - Mokykla? Teisingai, nesutvarkyta.”
Jis priminė, kad Žemėtvarkos skyrius buvo įsikūręs Rinktinės gatvėje, kur buvo “žiaurios sąlygos”.
“Apskrities viršininku tapęs Alfonsas Macaitis pasibaisėjo. Duotas nurodymas žūtbūt rasti patalpas, kad žemėtvarkininkai galėtų normaliai dirbti. Gavome pastatą. Mokykloje, žinau, bloga situacija. Bet nieko neišėjo - niekas nesiėmė jos finansuoti. O pas mus visokias lėšas sugraibė apskritis - ir žemės reformos lėšas, ir iš Vyriausybės rezervo duota”, - džiaugėsi specialistas.
Atiduos kitiems
Vilniaus apskrities viršininkas Jonas Vasiliauskas maloniai paaiškino, kad už šildymą su mokykla laiku neatsiskaitoma, nes “yra finansinių problemų”. Jis tvirtino, kad rūpintis neįgaliais vaikais apskritai nebėra prasmės. Nes jie kada nors bus iškelti iš šios įstaigos.
“Tos mokyklos - sovietinių laikų palikimas. Dabar yra tokia politika, kad vaikai integruojami į bendrojo lavinimo mokyklas, o šios mokyklos uždaromos. Mes jas perduosime savivaldybei - ji ir spręs, ką daryti”, - atsakomybę paskyrė kitiems valdininkams J.Vasiliauskas ir teisinosi, kad sąlygas pasigerinti pamiršdami vaikus nusprendė “ankstesni viršininkai”.
Valdininkas svarbesnis už vaiką
Edvardas ŽAKARIS - Seimo narys:
Čia jau net sunku įvertinti - tiesiog tragiškas požiūris į neįgalius vaikus. Galėtų Vyriausybė apskričiai pasiūlyti susikeisti vietomis su mokykla. Jei taip žiūrima į vaikus, ar galima tikėtis, kad būtų žiūrima į suaugusiųjų problemas, visos Lietuvos gyvenimą? Kodėl tada piktinamės, kad Lietuvoje bloga padėtis, didelis nedarbas, kitos problemos? Ko iš tokių žmonių tikėtis? Juk viskas ir prasideda nuo vaikų. Jei žmonės sau gerinasi sąlygas, o panosėje vaikai šitaip gyvena. Tai moralumo klausimas. Bet visi matome - sau visada pinigų atsiranda, o kai kam nors svarbiam paprašai, iškart problemos prasideda - pinigų nėra. Kai valdininkams jūra iki kelių, kai jie įsimylėję tik save, aplinkinių rūpesčiai tampa nepastebimi.
Logiška - pastato savininkais padaryti mokyklą. Ir už šildymą mokėti nereikia. Bet čia kažkas baisaus. Todėl ir belieka laukti, kol tokia vadovybė bus atstatydinta. O dabar daug gerų iniciatyvų yra - leidžiama moksleiviams pavadovauti vietoj mero, moksleiviai veda pamokas. Todėl ir čia manau, kad mokykla galėtų iškelti iniciatyvą apsikeisti patalpomis su geraisiais dėdėmis ir tetomis. Daug nereikėtų - bent porai dienų, kol dar šaltesni orai. Ir tada viskas išsispręstų. Čia moralės dalykai, o jos nėra.
Ignas JAČAUSKAS
