Aštriai ir prokojančiai, ir esmingai, ir autentiškai asmenybei matomai nuotraukoje. Sudetingi klausimai neturiu atsakymų, tik tų pačių klausimų ...

nesupratau, ką autorius norėjo pasakyti. pradėjo nuo kgb ir nusikliedėjo iki tolerancijos. visiškai nerišlus tekstas

Gaila, bet lietuvoj nėra kairiųjų partijų, o jei ir yra, tai jų nė kvapo nesijaučia seime ar dar kur. Dabar dešinieji sužlugdys valstybę visai.

kažkokia makalynė.
"radikalių krikščionių tinklalapio "Bernardinai.lt" :) gal pavadinkime aiškiau - krikščionių-teroristų? :))

Daug rimtesnė analizė buvo bene prieš dvejus metus skelbtame Pauliaus Saudargo straipsnyje-laiške redaktoriui "Naujajam Židiny".
Netyčia pateko į rankas per knygų mugę (niekada neskaičiau tokių tarpukariu kvepiančių leidinių :)), nustebino aktualumu.

PS siūlo iš vienmatės 'kairė-dešinė' pereiti prie trimatės partijų vertinimo sistemos. Tradicija skirstytis į kairiuosius ir dešiniuosius atsirado po Prancūzijos revoliucijos, į dešinę susėdus konservatyviau, į kairę - radikaliau nusiteikusiems atstovams. Bet ryškiai stiprėjant politikų ryšiams su verslu ir Lietuvoje praktiškai nesant nei vienos ideologiškai nuoseklios partijos ("socdemai" atstovauja stambų kapitalą, konservatoriai realizuoja socialistines idėjas, gal tik libsąjūdis - net perdaug nuosekliai - liberalus) o daliai partijų apskritai atstovaujant ne ideologiją, o interesų grupes, vienos ašies sistema aiškiai nebetinka. Taigi:
Y: Konservatizmas PS taikliai pavadintas "taikymo greičiu". Priešingybė - radikalizmas. (Aišku, konservatoriai pavadinti "stabdžiais", galėtų įsižeisti :))
X: Laisvės/lygybės ašis (antagonizmas, nes nei vieno iš šių idealų negalima įgyvendinti neaukojant kito)
Z: Materializmo/nematerializmo (arba krikščioniškosios demokratijos) ašis

Dominuojančių ligos atvejų diagnozės:
1) partijos nepakankamai (kai kuriais atvejais - švelniai tariant) atstovauja prisiimtai ideologijai 2) partijos yra "žinomo lyderio" partijos (Paulausko) 3) partijos-nepartijos, o interesų grupės, neatstovaujančios jokioms tradicinėms ideologijoms (libdemai, darbiečiai, valstiečiai, pilietininkai).
2) ir 3) vienas kitam neprieštarauja, pvz. tiek Paulauską tiek Paksą aš asmeniškai priskirčiau abiems.

Rekomenduoju paskaityti.
[panaudotos citatos iš minėto straipsnio]

Kazkoks labai jau padrikas tekstas, nors tiesos jame yra. Tik, sakau, labai jau viskas suvelta. Autorius kazkaip nesuprato kuriuo kantu nori braukti: kaire -desine, homo-hetero, panele-ponia... Zodziu, truksta tvarkos. O juk reikejo pasirinkti viena tema ir ja apdainuoti.

Taigi tokių, kaip tamsta, lietuviškai protaujančių ir diplomuotų turime pakankamai, tačiau neturime valstybiškai mąstančių ir šalies žmonėms dirbančių. Bet už tai turime "valstybninkus". O jei giliau paprotautumėte, tai suprastumėte ir kas yra ideologijos, ir kaip praktiškai jos turi atsispindėti piliečių gyvenime.

na, autoriaus minties taip ir nepagavau. didzioji dalis straipsnio- kazkokiu faktu nurasymas perrasymas, asmeniniu saskaitu suvedinejimas su Naujaja kaire, bernadinai jam radikalieji krikscionys. zodziu jovalas. suprantu kad raso uz dyka, bet gal visgi reikia atsirinkti autorius

"LDDP - klasikinė kairė"?
Tai bent klasikos Lietuvoje pribrendo per 18 metų. Tik politologijos asų lietuviškiems kairės ir dešinės ypatumams išaiškinti vis dar nepriauga.

Tikrai autorius kažką perskaitė ne taip. Kaip darbdavys ( o socdemų tarpe tokiu dabar dauguma) gali būti socialdemokratu? Negali, autorėli, negali. Juk ne perkas sau gerklės dėl darbininko interesų. Brazauskas neapmalšins Kristutės apetito dėl viešbučio darbuotojų gerbuvio kėlimo. Gal pagal tave, autorėli, AMB stos ne Kristutės pusėn?

Mums lietuviams tai nesvarbu ,ar kairės , ar dešinės , o iš vis nereikėtų tų tiek partijų ir dar finansuojamų iš valstybės. Kam jos reikalingos.Reikia tik protaujančių ,išsilavinusių žmonių vyriausybėje , parlamente ir tvarka valstybėje bus.