Šalies ir municipalinei valdžiai šis teismo sprendimas suteiks precedentą imtis „bendros mokymo tvarkos“ ir leis „sėkmingai integruoti“ vaikus į visuomenę.
EŽTT pripažino, kad šiuo atveju yra kišamasi į religinę laisvę, tačiau atsisakė patvirtinti nuostatą, kad tuo buvo pažeidžiamos islamą išpažįstančių tėvų religinės teisės.
Byla teisme atsirado kai du iš Turkijos kilę Šveicarijos piliečiai atsisakė siųsti savo paauglių dukterų į mokykloje vykusias privalomąsias mišrias pamokas.
Mokslo sistemos atstovai laikėsi nuostatos, kad išimtys yra sudaromos tik toms mergaitėms, kurios sulaukia brendimo – o taip nebuvo. 2010-aisiais, po ilgai trukusių ginčų, tėvams buvo nurodyta susimokėti beveik 1300 eurų baudą, dėl „tėvystės pareigų nevykdymo“.
Tėvai argumentavo, kad toks Šveicarijos valdžios sprendimas yra Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnio, kuriame kalbama apie teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę, pažeidimas.
EŽTT savo sprendime pripažino, kad sprendimas priversti mergaites lankyti privalomas pamokas „buvo kišimasis į pareiškėjų teisę į religinę laisvę“. Tačiau jis taip pat pareiškė, kad šiuo atveju buvo pritaikytas įstatymas, kuris yra nukreiptas į „užsieniečių socialinės atskirties apsaugą“.
Teismas neginčijamai pripažino Šveicarijos teisę laisva valia formuoti savo mokymosi sistemą „atitinkamai savo reikmėms ir tradicijoms“.
Dokumente taip pat nurodomas mokyklos socialinės integracijos vaidmuo, ir išimtys (lankomumo) tam tikriems dalykams yra „pateisinami tik labai išskirtinėmis aplinkybėmis“.
„Vaiko interesas (gauti) pilną išsilavinimą, kuris palengvins jo sėkmingą socialinę integraciją pagal vietos taisykles ir papročius, yra svarbesnis už tėvų pageidavimus, kad jų vaikai būtų atleisti nuo mišrių plaukiojimo pamokų,“ – skelbia EŽTT.
