Teisės ekspertų nuomone, ar Specialiosios tyrimų tarnybos (STT) procesiniais veiksmais buvo paveikta rinkėjų valia, gali nustatyti Seimas, Konstitucinis Teismas ir Vyriausioji rinkimų komisija.
Ir laikinasis Prezidentas Artūras Paulauskas, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas yra teigę, jog STT atlikti dokumentų poėmiai keturių partijų būstinėse neabejotinai paveikė piliečių valią prieš artėjančius Prezidento rinkimus.
Teisės projektų ir tyrimų centras informuoja, kad rinkimų rezultatus galima būti ginčyti, esant pagrįstoms abejonėms, kad buvo pažeista Prezidento rinkimų įstatymo nuostata, draudžianti naudotis tarnybine padėtimi vykdant bet kokią rinkimų agitaciją ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią.
Pasibaigus balsavimui suinteresuoti asmenys gali kreiptis su skundu į Vyriausiąją rinkimų komisiją.
Su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Rinkimų įstatymas per Prezidento rinkimus, į Konstitucinį Teismą gali kreiptis Seimas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai.
Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymo pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita minėtos komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Prezidentą.
Tokį paklausimą Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.
Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą dėl Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimo priima Seimas.
Jeigu Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad Vyriausioji rinkimų komisija šiurkščiai pažeidė Prezidento rinkimų įstatymą ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, Seimas gali priimti nutarimą pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais.
Pripažinus Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai Prezidento rinkimai.
Pasak advokato, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininko Kęstučio Čilinsko, jei Seimas kreiptųsi su paklausimu į Konstitucinį Teismą, tai jam, galimas dalykas, iškiltų reikalas Konstitucijos požiūriu įvertinti Prezidento rinkimų įstatymo nuostatą, pagal kurią Seimas gali priimti nutarimą pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais tik esant vienintelei sąlygai - jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų.
Kaip ši sąlyga turi būti suprantama, kad rinkimai atitiktų Konstitucijos reikalavimus, nustatyti gali tik Konstitucinis Teismas.ELTA
