Prancūzas, dabar gyvenantis JAV, atsigavo po leukemijos ir jam buvo atliktas invazinis gydymas, įskaitant kaulų čiulpų transplantaciją, dėl kurios jam teko iš naujo mokytis vaikščioti.
Praėjus 10 metų po transplantacijos, vyras sugrįžo į sportą, kad galėtų varžytis 2023 m. „Ironman“ pasaulio čempionate gimtojoje Nicoje (Prancūzija), kuriame dalyviai turi įveikti 2,4 mylios plaukimo distanciją bei 112 mylių dviračių lenktynes ir maratono distanciją.
Tai buvo momentas, kurio 35-erių vyras laukė visą savo gyvenimą, nors po kovos su sunkia liga tai atrodė nebeįmanoma.
„Tai visada buvo svajonė, ji visada buvo mano galvoje. Bet būdamas ligoninėje, tiesiog, bandžiau išgyventi. Vienintelis mano noras buvo išgyventi ir vėl galėti vaikščioti. Tokiu metu tiesiog pradedi džiaugtis mažais dalykais, todėl vienintelis tikslas buvo išgyventi“, – sakė jis CNN žurnalistams.
C. Pistoia visada domėjosi sportu, vaikystėje žaidė regbį, o vėliau pradėjo važinėti dviračiu ir dalyvauti triatlono varžybose.
Jis pripažįsta, jog įsimylėjo „strateginius triatlono komponentus“ ir išmoko, kaip geriausiai įveikti plaukimo, dviračio ir bėgimo elementus.
Nepaisant to, kad vyras netapo profesionaliu sportininku, jis ir toliau išlaikė savo meilę sportui, derindamas jį su savo išsilavinimu ir karjera.
Tačiau 2012 m. viskas kardinaliai pasikeitė, kai vyras darbo reikalais daug keliavo iš Prancūzijos į JAV ir pradėjo jaustis prasčiau nei įprastai. Patyręs viršutinės krūtinės dalies skausmą, prancūzas galiausiai kreipėsi į gydytoją ir jam buvo pranešta gyvenimą pakeitusi diagnozė.
„Prisimenu gydytojo veido išraišką, kai jis gavo mano tyrimų rezultatus. Jis liepė nedelsiant vykti į ligoninę“, – sakė jis.
Vėliau vyrui buvo atlikta daug tyrimų, kad būtų patvirtinta pirminė diagnozė, tačiau jie visi rodė, kad jis serga leukemija.
„Buvo tikrai sunku. Dėl kažkokių keistų priežasčių aš visada jaučiau, kad išgyvensiu ką nors sunkaus. Todėl man atrodė: „Viskas gerai, atėjo laikas“, – prisiminė jis.
Paaiškėjus diagnozei, C. Pistoia jau kitą dieną buvo paguldytas į ligoninę, kur pradėjo chemoterapijos gydymą. Iš pradžių gydymas veikė, tačiau po pusantro mėnesio jo gijimas pradėjo lėtėti.
Tada jis pasirinko naują eksperimentinį gydymą, kuris suteikė naujų vilčių. Šis gydymas suveikė ir galiausiai gydytojai jo kraujyje neberado išmatuojamo vėžio ląstelių kiekio.
Tačiau vyras norėjo ne tik pasveikti, bet ir sumažinti vėžio pasikartojimo tikimybę, būtent todėl buvo nuspręsta atlikti kaulų čiulpų transplantaciją.
Iš naujo išmoko vaikščioti
Surasti tinkamą donorą nebuvo lengva užduotis, tačiau galiausiai jį radęs prancūzas turėjo atlikti radioterapiją, kad gautų naujas kamienines ląsteles.
Pasak C. Pistoia, jis labai mažai prisimena tas akimirkas. Vyras apibūdina tą laiką kaip „paralelinį gyvenimą“, kai jo kūnas buvo ligoninėje, o protas visai kitur.
„Neprisimenu, kas nutiko“, – sakė jis prieš paaiškindamas, kaip gydymas paveikė jo kūną.
Dėl procedūrų pasekmių sporto fanatikas turėjo daug ilgalaikių problemų, įskaitant pažeistus plaučius ir labai mažą atsparumą karščiui, o tai nėra palanku tiems, kurie nori sportuoti triatlono sportą. Liga ir visas gydymo procesas jį taip susilpnino, kad net sėdėti lovoje buvo sunku. Vyras prisimena, kaip buvo skausminga net bandyti valgyti ir gerti nedidelį kiekį maisto ir vandens, taip pat jausmą, kai pirmą kartą po beveik dviejų mėnesių galėjo nusiprausti duše.
„Prisimenu, kaip sėdėjau ant lovos ir tiesiog bandžiau kilstelėti kojas į viršų, po kelis centimetrus, po truputį bandydamas atgauti savo kojų kontrolę. Kiek vėliau aš jau galėjau atsistoti, o galiausiai galėjau ir vaikščioti“, – pasakojo prancūzas.
Reabilitacija buvo lėta, tačiau C. Pistoia po truputį susigrąžino savo gyvenimą.
Po metų jis vėl pradėjo dirbti ir taip pat pradėjo atstatyti savo kūną sportui. Nors treniruotės buvo svarbus jo gyvenimo faktorius prieš ligą, tačiau sportas po pasveikimo įgavo šiek tiek naują prasmę.
Užuot tiek daug dėmesio skyręs fiziniam tobulėjimui, C. Pistoia mėgavosi kiekviena savo antra galimybe gyvenime.
Sugrįžo į sportą
2020 m. jis dalyvavo biatlono varžybose Pasaulio transplantuotų žmonių žiemos žaidynėse Kanadoje. O balandį grįžo į pasaulio sceną, kur Australijoje vykusiose Pasaulio transplantuotų žmonių vasaros žaidynėse triatlone užėmė pirmą vietą savo amžiaus kategorijoje.
Kas dvejus metus vykstančiose žaidynėse, kuriose vasaros ir žiemos sporto šakų varžybos organizuojamos pakaitomis, pirmiausia gali dalyvauti žmonės, kuriems buvo persodinti kieti organai (kepenys, širdis, plaučiai, inkstai, kasa) arba persodinti kaulų čiulpai.
„Tai nuostabu, nes ten konkuruoja žmonės, išgyvenę panašius sunkumus gyvenime. Jie visi patyrė kažką sunkaus ir visi turi papasakoti istoriją“, – sakė jis.
Šiais metais C. Pistoia buvo pakviestas į Nicą, kaip ypatingasis rugsėjo „Ironman“ pasaulio čempionato lenktynių dalyvis.
Pasak vyro, jis žino, kad negali varžytis su kai kuriais geriausiais pasaulio atletais, todėl jis tiesiog yra dėkingas už galimybę dalyvauti. Varžybos buvo surengtos jo gimtajame mieste, todėl patirtis tapo dar labiau simboliška.
„Mano pasirodymas ten buvo labai labai antraeilis. Aš tiesiog norėjau mėgautis visais varžybų aspektais. Norėjau įsitikinti, kad mano istorija buvo išgirsta, nes mane labiausiai judėti į priekį skatina, kai galiu įkvėpti kitus žmones“, – pridūrė jis.
Varžybų dieną prancūzas buvo patenkintas savo plaukimu ir dviračiu įveikta distancija, tačiau teigė, kad bėgimo metu perkaito. Paskutinę lenktynių dalį jis įveikė lėčiau nei norėjo, tačiau finišo linijos kirtimas dėl to nebuvo mažiau emocingas ir jis negalėjo sulaikyti ašarų.
Jaudinanti ateitis
Įgyvendinęs savo didžiausią svajonę ir sudalyvavęs „Ironman“ varžybose vyras ieško naujų iššūkių.
Pasak C. Pistoia, jis neatmeta galimybės ateityje dalyvauti „Ironman 70.3“ pasaulio čempionato lenktynėse ir mintyse turintis keletą ilgų nuotolių bėgimo lenktynių.
Taip pat vyras neseniai įgijo vandens lėktuvo piloto kvalifikaciją ir nori pasinaudoti savo platforma, kad padidintų supratimą ir tokių paslaugų prieinamumą neįgaliesiems.
„Man būtų malonu, jei galėčiau vis dažniau pasidalinti savo istorija ir galėčiau įkvėpti žmones padėti žmonėms. Čia vertingiausias dalykas pasaulyje. Jei galiu padėti žmonėms, kol jiems sunku, tai mane džiugina daug labiau nei bet koks sportinis pasiekimas“, – sakė jis.
Parengta pagal BBC.
