Naujos alternatyvos žaizdų gydymui reikalingumas
Pasak mokslininkų, lėtinės žaizdos yra tarp įvairaus amžiaus žmonių paplitusi problema, galinti reikšmingai prastinti gyvenimo kokybę, kadangi sukelia stiprų skausmą ar yra nepriimtinos estetiškai. Pastebima, kad tokių susirgimų dažnis didėja su amžiumi. Projektą įgyvendinanti mokslininkų komanda teigia, kad idėja sukurti naują priemonę šiai problemai spręsti kilo pastebėjus, jog rinkoje reikalinga patogesnė alternatyva esamoms priemonėms, pavyzdžiui, įprastiems transderminiams pleistrams arba puskietėms žaizdų gydymui naudojamoms formoms (tepalams, kremams, geliams).
Komandos pasiūlytas sprendimas – veikliosiomis medžiagomis ir įvairiais augaliniais ekstraktais praturtintos polimerinės plėvelės, klijuojamos ant žaizdų, taip jas apsaugant ir kartu spartinant jų gijimą. Prie odos idealiai priglundančios plėvelės leidžia maskuoti odos pažeidimus, mažinti uždegimų rizikas ir vienu metu gauti tiksliai dozuojamą gydomųjų medžiagų kiekį. Idėjos kūrėjai teigia, kad polimerinės plėvelės gali būti pritaikomos įvairių grupių poreikiams – naudojant jas lėtinių žaizdų valdymui ar nubrozdinimų gydymui, rašoma pranešime spaudai.
LSMU mokslininkų sukurtos polimerinės plėvelės yra pranašesnės nei pleistrai, nes yra lengvai pašalinamos be jokio odos dirginimo. Taip pat jos leidžia daug tiksliau dozuoti vaistines medžiagas nei tepalai ar kremai bei gali būti patogiai klijuojamos ir po drabužiais, jų netepant ir nesukeliant diskomforto.
Dėmesys iš augalų išgaunamoms medžiagoms
Kad polimerinės plėvelės ne tik saugotų žaizdą, bet ir spartintų gijimą, jos yra praturtintos augaliniais bruknių ekstraktais. Iš augalų išgautos veikliosios medžiagos nėra naujiena žaizdų gydymo srityje, tačiau, kaip teigia mokslininkai, rinkoje nėra preparatų su iš augalinių žaliavų išskirtomis funkcionaliosiomis frakcijomis. Tai – dar vienas polimerinių plėvelių išskirtinumas.
Mokslininkų pasirinkta veiklioji medžiaga – proantocianidinai – yra išgaunama iš augalinių medžiagų, pasitelkiant gel-filtracijos chromatografijos metodą. Pačios polimerinės plėvelės yra gaminamos tirpalo liejimo būdu. Išlietos plėvelės kokybė įvertinama išanalizuojant tekstūrą (lipnumą, tvirtumą ir elastingumą), drėgmę bei veikliųjų medžiagų skvarbą.
Projekto ateitis
Projektą įgyvendinančią komandą sudaro augalinių žaliavų tyrėjos prof. Lina Raudonė ir Gabrielė Vilkickytė bei dermatologinių produktų ekspertai dr. Agnė Mazurkevičiūtė ir dr. Modestas Žilius.
Mokslininkai jau atliko svarbius produkto vystymui tyrimus – užbaigė polimerinių plėvelių kokybinę analizę, veikliųjų medžiagų kiekybinio vertinimo ir poveikio tyrimus, atliko funkcionaliosios frakcijos įterpimą į polimerines plėveles, plėvelių optimizavimą ir atpalaidavimo tyrimus. Artimiausiu metu mokslininkai planuoja sukurti ištobulintą prototipą – plėveles, kurios efektyviai prilimpa prie odos ir išsilaiko bent parą bei veiksmingai ir tolygiai atpalaiduoja veikliąją medžiagą, kad žaizdos gytų efektyviai.
