Šuo prieš 8 ar 7 metus, niekas jau tiksliai ir pasakyti negali, įkrito į srutų duobę vienoje iš Naujojo Urengojaus prekyviečių. Patalpose įrengtas tualetas, mažiukas šuniukas įkrito per atsivėrusį plyšį po pastatu ir išlįsti jau nebegalėjo. Tamsoje, tarp dulkių ir išmatų gyvenusį šunį maitino viena vietos gyventoja, kartais maisto duodavo netoliese dirbę statybininkai.
Situacija pasikeitė, kai apie šio šuns egzistavimą sužinojo nauja vietos gyvūnų globos organizacijos darbuotoja. Ji suorganizavo ekskavatorių, kuris nukasė šiukšlių krūvą nuo apgriuvusio pastato teritorijos ir statybininką, kuris pramušė skylę sienoje, leidusią į duobę patekti žmogui.
„Mums iki šiol mįslė, kiek tiksliai gyvūnas ten išbuvo, nes veterinaras pareiškė, kad sprendžiant pagal dantis jam gali būti apie 5 metus. Šuo nebuvo aklas, ko mes labai stipriai bijojome. Tyrimai parodė, kad šuo yra normalios būklės, jį reikia šiek tiek gydyti nuo bėrimo ant odos. Tačiau pagrindinė užduotis dabar – tai socializacija, jis visko bijo. Įsivaizduokite, jis, per tiek savo gyvenimo metų, kuriuos praleido toje duobėje, tikriausiai, nepamena nei kitų šunų, nei žmonių, nei Saulės šviesos“, – leidiniui nur24.ru gelbėjimo darbais užsiėmusi Natalija Chorošilova.
Kaip šuo išgyveno Sibiro šiaurės atšiaurias žiemas – mistika net specialistams.
