Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus socialiniame tinkle pranešė, kad praėjusį penktadienį Vilniaus oro uoste buvo pasiektas naujas rekodas – klientų buvo aptarnauta tiek, kad beveik pasiekė Ukmergėje gyvenančių asmenų skaičių.
„Viščiukus skaičiuojam rudenį, arba auksinė vasaros valanda yra spalį.
Praėjusį penktadienį, spalio 25 dieną, Vilniaus oro uoste užfiksavome aptarnautų keleivių per vieną dieną rekordą – nuo šiol jis yra 19 034 arba beveik visa Ukmergė. Rekordas gyvavo nuo 2019 m. birželio 18 dienos“, – kalbėjo S. Bartkus.
Gyventojų registro duomenimis, prasidėjus 2024 metams, Ukmergės rajono savivaldybėje bendras gyventojų skaičius buvo 35 tūkst. 457. Iš jų 20 tūkst. 515 mieste ir 14 tūkst. 942 rajone. Palyginti su 2020-aisiais, šis skaičius sumažėjęs 1 tūkst. 418 gyventojų. 2021 metais Ukmergės rajone buvo 36 tūkst. 429, o 2022-aisiais – 35 tūkst. 856 gyventojų.
Lietuvos susisiekimas oru su Vokietija pasiekė rekordinį lygį
Dešimt maršrutų tarp Lietuvos oro uostų (LTOU) ir Vokietijos didžiųjų miestų šiemet svariai prisidėjo prie keleivių srautų augimo ir mūsų šalies pasiekiamumo. Šiuo metu šia kryptimi vykdoma daugiau nei 40 savaitinių reguliarių skrydžių. LTOU duomenimis, per devynis šių metų mėnesius keleivių srautai tarp Lietuvos ir Vokietijos išaugo daugiau negu penktadaliu.
Teigiama, kad nuo spalio pabaigos - aviacijos žiemos sezono pradžios - ryšiai su didžiausia Europos ekonomika ir toliau tvirtės, nes startuos dar viena nauja reguliari kryptis – skrydžiai į Diuseldorfą.
„Galima drąsiai sakyti, kad šiais metais susisiekimas oru su Vokietija vyksta tarsi „Autobahn“ greitkelių tinklu. Patogūs skrydžiai yra svarbūs strateginei Lietuvos partnerystei su Vokietija, todėl šios šalies miestai buvo įtraukti į strategiškai svarbių maršrutų sąrašą ir tapo prioritetu taikant skrydžių rizikos pasidalinimo modelį. Iš pradžių pagal šį modelį sėkmingai sujungtas Vilnius ir Hamburgas, o dabar atėjo metas jungčiai su Diuseldorfu. Taigi rekordiniai bendri keleivių srautai šiemet tarp Vokietijos ir Lietuvos jau spalį turėtų perkopti pusę milijono“, – teigia Tomas Zitikis, LTOU skrydžių vystymo skyriaus vadovas.
Pasak T. Zitikio, patogus susisiekimas su Vokietija dar niekada nebuvo toks aktyvus, o šių metų rezultatai pagrindžia būtinybę tęsti ir palaikyti skrydžių rizikos pasidalinimo modelį.
Šiemet sausį–rugsėjį keleivių srautai tarp Lietuvos ir Vokietijos buvo 22 proc. didesni, lyginant su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais. Be to, žvelgiant į artimiausią ateitį, ypač didelę reikšmę šios oro jungtys įgyja bendruose NATO projektuose, kuriais siekiama stiprinti mūsų šalies gynybą.
Iš Vilniaus oro uosto šiemet vykdyti skrydžiai į Vokietija aštuoniomis kryptimis: Berlyną, Brėmeną, Dortmundą, Hamburgą, Miuncheną, Niurnbergą ir du Frankfurto oro uostus. Sprendimas kai kuriomis kryptimis padidinti skrydžių dažnį lėmė, kad jas pasirinkusių keleivių srautas pagausėjo trečdaliu ar net daugiau.
Šiais metais Kauną su Kelno-Bonos ir Berlyno oro uostais jungiantys skrydžiai iš viso per 9 mėnesius pritraukė net 68 proc. daugiau keleivių negu su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Iš viso žiemos sezonu keliones į Vokietiją planuojantys keleiviai netrukus galės rinktis net iš 11 krypčių: devynias iš Vilniaus ir dvi iš Kauno. Reguliarius skrydžius iš Lietuvos į Vokietiją šiemet vykdo „Lufthansa“, „airBaltic“, „Ryanair“ ir „Wizz Air“ oro bendrovės.