Į redakciją kreipęsis vyrukas nepanoro fotografuotis ar kad rašinyje būtų minima jo tikroji pavardė, girdi, nesolidu, o jis - verslininkas, daug kas pažįsta... Tad pavadinome jį ponu Vytautu. Taigi viskas prasidėjo nuo to, jog Kūčių dieną poną Vytautą žmona iškomandiravo nupirkti silkių bei dar šio bei to...
Silkė trumpam vėl buvo tapusi „deficitu„
„Kadangi į savo kompiuterį nuolat gaunu prekybos sistemos „Draugų žuvis“ reklamą, prisiminiau, jog tose parduotuvėse turėtų būti tai, ko man ir reikia, - pasakoja verslininkas, apie 14 valandą iš Gegužių gatvės atvažiavęs į beveik pačiame centre – Vilniaus gatvėje - esančią „Draugų žuvies„ parduotuvę. - Po stiklais matėsi kažkokios žuvys, tačiau silkių – nė kvapo. Klausiu nuobodžiaujančios pardavėjos, kaip čia yra? - „Matot, šventės. Buvo labai daug žmonių ir išpirko. Turėtų dar atvežti, bet teks laukti“, - čiauška toji. - „O kiek reikės laukti?„ - „Nežinau. Jau išvažiavo...“ - „Iš kur? Ar toli važiuoti?„ - „Iš kur aš žinau? - papūtė lūputes pardavėja. - Aš tik pardavėja. Todėl pretenzijas reikškite ne man...“
„Pasijutau nemaloniai, - prisimena ponas Vytautas. - Juolab, kad tai buvo antras apsilankymas šioje parduotuvėje. Kai pirmąkart atvykau į „Draugų žuvies„ skyriaus atidarymą, mane pasitiko tik keli iškabinti balionėliai ir užrašas, jog atidarymas... nukeliamas į kitą dieną. Kodėl „Draugų žuvis“ nesilaiko savo įsipareigojimų, ir kodėl dėl to turime kentėti arba jaustis kalti mes, pirkėjai? Argi ir dabar silkė toks didelis deficitas? Ar tas faktas, kad Kūčioms jos paklausa labai išauga, prekybos sistemos administracijai buvo naujiena?„
Tada žmogus sako nuvažiavęs į kitą „Draugų žuvies“ parduotuvę, esančią Tilžės gatvėje.
„Ten bent pasiūlė marinuotos ir dar kažkokios silkės, tačiau sūdytos, iš statinių, irgi neturėjo. Jeigu taip, kam siuntinėti reklamą ir „maustyti„ pirkėjus? Pardavėja manęs atsiprašė sakydama, kad ne jos kaltė. Girdi, mašina su silkėmis užstrigo kažkur Panevėžyje – iki Šiaulių paprasčiausiai neprivažiavo. „Gal jie ten kur tvenkinyje tas silkes augina?“ - bandė juokauti ir šitaip mažinti įtampą, tačiau ką nors daugiau pasakyti ji negalėjo.
Bevažinėdamas sugaišau apie valandą, veltui sudeginau kelis litrus kuro plius sugadinau sau nuotaiką. Negerai, kad mieste dar yra parduotuvių, kurioms įsipareigojimai ir geras vardas nelabai ką reiškia„, - piktinosi verslininkas.
„Džiaugiamės, kad viską išpirko“
Ar jau tikrai taip blogai? Skambiname UAB „Draugų žuvis“ direktoriui Linui Nekraševičiui. Jo atsakymas skambėjo maždaug šitaip: daugiau silkių vežti į parduotuves yra rizikinga, nes gali neišpirkti. O vežti tiek, kiek riekia, vėl neišeina, nes niekas gerai nežino, kiek išpirks? Pažadėjęs, kad mums dar paskambins komercijos direktorius bei teisindamasis užimtumu, direktorius atsisveikino.
„Esu tiesiog akcininkė, - patikslino mums paskambinusi moteris. - Jeigu galit, pakartokit, kaip ten buvo, nes vyras trumpai tepasakė, kažkur lėkdamas mašinoje... Iš tikrųjų situacija paprasta, kaip ir kiekvienoje parduotuvėje: turėjome daug visokių silkių, bet išpirko. Daugiausia žmonės prekinasi Kūčių dieną...„
„Norite pasakyti, jog dirbate neseniai ir nežinojote?“
„Mes žinojome, turėjo žymiai didesnį silkių kiekį nei paprastai, bet, kaip nebūtų keista, buvo labai didelis pirkimas... Šiais metais, kaip bebūtų keista, labai populiarios buvo nedarinėtos silkės, o prieš šventes visi norėjo išdarinėtų. Žinot, toks dalykas... Vežė tą dieną trys tiekėjai ir skirtingu laiku: Vilniaus gatvėje esančioje parduotuvėje tąkart du didelius kibirus močiutės išpirko per valandą. Paskui vėl atvežė... Iš tikrųjų aš čia nelabai matau problemos„, - teigė pašnekovė.
Teko pirminti, jog problema visgi yra: sugaišęs nemažai laiko žmogus negavo to, kas buvo reklamuojama.
„Jeigu būtų mums paskambinęs, būtume pasakę tiksliai, kada atveš“.
„Dažniausiai pirkėjai pretenzijas išsako parduotuvės darbuotojoms, be to, norint paskambinti administracijai reikalinga žinoti telefono numerį„, - suabejojome.
„Švenčių dienomis mergaitės dalijo skrajutes, su nurodytu mūsų telefonu ir elektroninio pašto adresu, - tikino akcininkė. - Tie, kas buvo užsisakę iš anksto, žuvį gavo „pirmu numeriu“.
Pasak jos, dėl prastų oro sąlygų tiekėjai iš Rusnės vėlavo valandą, o apie Panevėžyje „užstrigusią„ tiekėjų mašiną visai nieko negirdėjusi. „Kūčių dieną dirbome tik iki 15 valandos, ir čia viskas buvo prieš pat darbo pabaigą. Mes džiaugiamės, kad viską nupirko. Juk laukti Kūčių dieną iki paskutinės minutės, patys suprantat... Todėl mes džiaugiamės, kad išpirko“, - kartojo pašnekovė.
Romualdas BALIUTAVIČIUS