Jaunimo nedarbo problema aktuali ne tik Lietuvoje, ją turi spręsti ir kitos Europos sąjungos šalys, tiesa, atrasti veiksmingų būdų tai padaryti kol kas nepavyksta. Seime vyko Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuota spaudos konferencija „Europos Sąjunga pasitiki jaunimu! O Lietuva?“.
„Nuo 2013 m. sausio 1 d. prasideda Airijos–Lietuvos–Graikijos TRIO pirmininkavimas, kuris yra istorinė galimybė Lietuvai įrodyti sau ir Europai, kad esame patikimi partneriai: gerai atliekantys numatytas užduotis ir efektyviai dirbantys savo darbą. Ir šiandien tiek jaunimui, tiek visuomenei mažai žinant apie struktūrinį dialogą, jaunimo politiką bei būsimą Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, jaunimo politikos veikėjai žengia pirmąjį žingsnį, pristatydami visuomenei jaunimo svarbą ES pirmininkavimo metu“, – teigia organizatoriai.
Spaudos konferencijos metu aptarta jaunų žmonių, kurie niekur nesimoko ir nedirba, situacija bei galimybės, ką artimiausiu metu šiame sektoriuje galima nuveikti.
Liūdnas Prancūzijos pavyzdys
Konferencijoje dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė sakė: „Jaunų žmonių aktyvus dalyvavimas visuomenės gyvenime yra naujos Europos kūrimo galimybės. EK stebi tokią tendenciją, kai krizės akivaizdoje atsirado daug jaunų žmonių, kurie nedirba nesimoko, jų toks nieko neveikimas kelia socialinę įtampą ir grėsmes. Langų daužymas ir automobilių deginimas – vaizdai, kuriuos matėme pernai Prancūzijoje. Būtina galvoti, kaip jaunus žmones sudominti ir grąžinti į visuomenės gyvenimą.“
Specialistės teigimu, darbdaviams turi būti sudarytos galimybės lengviau įdarbinti jaunus žmonės, taip pat neatsietini tikslai būtų savanorystės skatinimas ir visuomeninių jaunimo centrų kūrimas. Anot kalbėtojos, kai kalbama apie sėkmingai jaunimo problemas sprendžiančias šalis, dažnai prisimenama Vokietija, bet šioje šalyje yra ne tarpžinybiniai barjerai, o glaudus tinklas, padedantis spręsti konkrečias problemas konkrečiam žmogui.
Kas sustabdys emigraciją?
Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Mindaugas Kuliavas konferencijoje kalbėjo: „Jaunimo problemų šiuo metu yra ne viena, o visas kompleksas. Svarbu iš pačių jaunų žmonių sužinoti, ko jiems reikia, nes kartais tai, ką politikai nori pateikti jaunam žmogui, ne visada tinka, gal kartais prasta ne priemonė, o jos pateikimas. Reiktų reakcijos iš paties jaunimo, kuri padėtų planuoti valstybinę politiką. Jaunimas žino savo poreikius ir turi viziją, kaip norėtų gyventi ateityje, tad būtina surasti būdus ir priemones tam pasiekti.“
M. Kuliavas akcentavo, kad per ateinančius 18 mėnesių bus siekiama labai intensyvaus dialogo su jaunimu: „Tik taip galima susikurti gyvenimą, kokio pats nori, norisi juk gyventi, kaip mes įsivaizduojame, o ne kaip mums primeta. Skaičiuojama, kad 2016-aisiais Lietuvoje bus tik 2,5 mln. gyventojų, o iš jų tik 300 tūkst. sudarys jaunimas, tad svarbu jau šiandien galvoti apie tai, ką galima padaryti, kad jauni žmonės turėtų geras sąlygas gyventi Lietuvoje.“
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentė Loreta Senkutė savo kalboje akcentavo, kad Europoje vis dažniau prabylama apie jaunimo problemas: „Jaunimo nedarbas nėra vienintelė problema Europoje, vis dažniau kalbama apie jaunimo užimtumą, jų socialinę įtrauktį, jaunimo verslumo skatinimą.“ L. Senkutės teigimu, būtina kalbėtis ne tik su tuo jaunimu, kuris priklauso kokioms nors jaunimo organizacijoms, bet itin svarbu pasiekti tą jauną žmogų, kuris pasyviai dalyvauja ar apskritai nedalyvauja visuomeninėje veikloje.
Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros atstovė Agnė Kviklienė konferencijos metu pristatė jaunimui aktualius renginius bei programas, kuriomis bus siekiama skatinti jaunimo aktyvumą ir didesnį įsitraukimą į visuomenės gyvenimą.
