Balandžio mėnesį į teritorines darbo biržas kreipėsi 45,4 tūkst. asmenų – tai 52,4 proc. daugiau negu kovą. Nedarbas šalyje gegužės 1 d. sudarė 15,1 proc. visų darbingų šalies gyventojų, praneša Lietuvos darbo birža.
„Kai kurie duomenys rodo, kad nedarbo augimą iš dalies lemia padidėjęs šalies piliečių suinteresuotumas pasinaudoti valstybės teikiamomis garantijomis. Panašu, kad šiemet nemažai žmonių į darbo biržas atėjo, norėdami užsitikrinti sau nemokamas sveikatos ar kitas socialines paslaugas, o ne ketindami greičiau įsidarbinti, - sakė Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis. - Analizuodami atskirų savaičių darbo rinkos rezultatus, pastebėjome ir teigiamų tendencijų: praėjusio mėnesio antroje pusėje bedarbių registracija ėmė mažėti, o laisvų darbo vietų registravome vis daugiau jau nuo balandžio pradžios“.
Lietuvos darbo biržai tarpininkaujant per balandžio mėnesį buvo įdarbinti 18,6 tūkst. žmonių - 49,9 proc. daugiau nei kovą, iš jų 12,3 tūkst. – pagal neterminuotas sutartis, arba 32,4 proc. daugiau nei kovą. Daugiau bedarbių nusiųsta į aktyvias darbo rinkos politikos priemones - 5,5 tūkst., arba 26,5 proc. daugiau nei kovą. Į remiamojo įdarbinimo priemones nusiųsta 4,7 tūkst., iš jų į viešuosius darbus – 3,4 tūkst. asmenų. Veiklą, įsigiję verslo liudijimus, pradėjo 2,6 tūkst. asmenų - 42,5 proc. daugiau nei kovą.
Per balandžio mėnesį darbdaviai užregistravo daugiau laisvų darbo vietų nei pirmąjį pavasario mėnesį - 12,3 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų 5,9 tūkst. - neterminuotam darbui. Balandžio mėnesį paklausūs buvo pardavėjai, miškininkystės ir medienos ruošos darbuotojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių bei lengvųjų automobilių ir taksi vairuotojai, dažytojai, pardavimų vadybininkai, žemės ūkio ir miškų ūkio mašinų ir įrengimų operatoriai, virėjai.
Gegužės 1 d. dieną Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo beveik 325 tūkst. bedarbių: 136,6 tūkst. moterų ir 188,4 tūkst. vyrų. Didžiausias nedarbas registruotas Vilniaus r. (20,6 proc.), Šalčininkų (20,3 proc.), Ignalinos r. (20,2 proc.), Mažeikų (20,1 proc.), o mažiausias - Neringos (5,5 proc.), Birštono (11,5 proc.), Kazlų Rūdos (11,7 proc.), Elektrėnų (12,0 proc.) ir Pakruojo r. (12,1) savivaldybėse. Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių yra Panevėžyje (16,9 proc.), mažiausia – Šiauliuose (12,6 proc.). Nedarbas balandžio mėnesį lyginant su kovu sumažėjo Pakruojo ir Rietavo (atitinkamai 0,9 ir 0,1 procentinio punkto), nepakito - Akmenės savivaldybėse.
