Apskaičiavus šalies didmiesčių vadinamąjį vargo rodiklį paaiškėjo, kad labiausiai vargsta panevėžiečiai, mat didžiausią įtaką rezultatams turėjo nedarbo lygis. Tačiau su tuo nenorima sutikti teigiant, kad statistika ne visada tiksliai atspindi realią situaciją.
Panevėžiečiai senesni
SEB banko specialistų parengtoje šių metų šalies didžiųjų miestų namų ūkių finansinėje ap-žvalgoje teigiama, kad pasaulinėje praktikoje plačiai naudojamas vargo rodiklis apskaičiuojamas sudedant metinės infliacijos ir nedarbo rodiklius. Paaiškėjo, kad prasčiausia yra Panevėžio socialinė ekonominė padėtis, šiek tiek geriau atrodo Kaunas, vėliau eilėje yra Vilnius ir Šiauliai, o geriausia padėtis – Klaipėdoje.
Pasak banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, metinė infliacija visur gana panaši, o štai nedarbo lygis skiriasi. Kadangi tarp didmiesčių Panevėžyje didžiausias nedarbo lygis, tai ir lemia, jog situacija pas mus prasčiausia.
„Žmogus, neturintis darbo, neturi vilties, jaučiasi blogai. Didėjančios kainos tą viltį dar labiau atima“, – pastebi ekspertė.
Nemažos įtakos turi ir demografinė padėtis. Panevėžys išsiskiria tuo, kad čia yra didžiausias vyresnių nei 60 metų ir 20–60 metų gyventojų santykis – daugiau nei 45 procentai. Tad nemaža dalis gyventojų nėra aktyvūs vartotojai.
„Daugiau vyresnių gyventojų, mažesni jų lūkesčiai“, – apibendrina ekspertė.
Vyresni asmenys jau paprastai būna susitvarkę buitį, jiems naujų pirkinių nereikia, be to, atsargiai vertina ateitį. Priešpensinio amžiaus žmonėms sunku rasti darbo.
„Niekaip neužsikuria vidaus vartojimo varikliukas“, – „Sekundei“ tvirtino J. Varanauskienė.
Jai nerimą kelia, kad situacija greičiausiai nesikeis.
Mažiau leidžia
Dabar banko specialistai pradėjo analizuoti situaciją ir mažesniuose miestuose. Kol kas, pasak J. Varanauskienės, Panevėžys neatrodo prasčiau nei mažesnieji miestai – kiti dar neaplenkė.
Atliekant tyrimą lygintos ir santaupos, tenkančios vienam gyventojui, su gaunamomis pajamomis. Vienam gyventojui tenkančios pajamos Panevėžyje taip pat yra mažiausios ir siekia 615 litų.
„Priešpensinio amžiaus žmonėms, neturintiems darbo, sunku jį rasti, todėl tenka ilgą laiką verstis iš mažų pajamų, o pensinio amžiaus žmonių pajamos taip pat nėra didelės. Todėl vyresnio amžiaus žmonių perkamoji galia yra mažesnė. Be to, iš socialinių išmokų ar pensijų gyvenantys namų ūkiai tokių pajamų dydžiui įtakos daryti nebegali, todėl jie yra labiau linkę riboti vartojimo išlaidas ir labiau linkę kaupti santaupas“, – sako J. Varanauskienė.
Pasak jos, mažas vartojimas – neigiamas veiksnys, kita vertus, panevėžiečiai geriau pasiruošę netikėtumams nei, pavyzdžiui, klaipėdiečiai. Tad už taupymą juos verta pagirti. Nepaisant to, kad Klaipėdoje situacija geriausia, tačiau ten ir emigracija pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausia, o Panevėžys, nors ir laikomas vargingiausiu tarp didmiesčių, emigracijos problemų turi mažiau.
„Daugiau vyresnių žmonių ir jie susitaiko su padėtimi“, – tokį paradoksą aiškina J. Varanauskienė.
Jos teigimu, emigracija gerina vidaus rinkos padėtį dėl mažesnio nedarbo ir gaunamų perlaidų iš užsienio. Taip pat emigracija smukdo prekių ir paslaugų paklausą, sukuriama mažiau darbo vietų, stabdomas ūkio augimas ir pan.
Nors vargo rodiklis šiemet apskaičiuotas pirmą kartą, tačiau pabandyta pažiūrėti, kokia situacija buvo pernai. Pasak J. Varanauskienės, Klaipėda ir Panevėžys buvo tose pačiose pozicijose. Tačiau Kaunas smuktelėjo žemyn, o Vilnius su Šiauliais pakilo.
Realiai – kitaip
Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas sako, kad nesvarbu, kokio amžiaus žmogus, sunkiausia susirasti darbą nekvalifikuotiems.
„Jei žmogus pagyvenęs, bet turintis gerus darbinius įgūdžius, neturi žalingų įpročių, amžius nesvarbu“, – tvirtina jis.
Direktorius pastebi, kad Panevėžys yra kitoks nei Šiauliai. Pasak V. Trofimovo, Panevėžyje santykinai yra mažiau smulkiųjų verslininkų, palyginti su Šiauliais. Panevėžys buvo pramonės, didelių gamyklų miestas, kur ir dabar veikia nemažai stambių įmonių. Tad žmonės daugiau rinkosi samdomą darbą.
„Darbo rinka nebuvo imli savarankiškai veiklai“, – aiškina jis.
Šiauliečiai labiau imasi iniciatyvos kurti nuosavą verslą. Tai ir turi įtakos statistiniam nedarbui.
Panevėžio darbo biržos direktoriaus teigimu, statistinis nedarbas, kuris šiuo metu Panevėžyje yra apie 10 procentų, nuo realiojo skiriasi.
„Reikėtų braukti tris procentus, kad matytume realią situaciją“, – mano V. Trofimovas.
Statistiką iškreipia sezoninis registravimasis Darbo biržoje. Pavyzdžiui, sausį registruojasi daug dirbančiųjų su verslo liudijimais, birželį trims mėnesiams registruojasi jaunimas, o vėliau įstoja toliau mokytis.
„Ateina į Darbo biržą ne darbo, o 350 litų atostogoms“, – tvirtina jis.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas taip pat svarsto, kiek tokie tyrimai yra objektyvūs.
Palyginti su sostine ar uostamiesčiu, natūralu, kad gyvename vargingiau.
„Palyginti su Šiauliais, nemanau, kad būtų labai skirtinga padėtis“, – sako S. Gailiūnas.
Tad statistinę analizę jis vertino dviprasmiškai. Tuo labiau kad nors ir didelis nedarbas, tačiau daugelis darbdavių skundžiasi darbuotojų stygiumi.
Daiva SAVICKIENĖ
