Žymaus komunistų partijos veikėjo Algirdo Ferenso našlė, žurnalistė ir vertėja Goda Ferensienė skaitytojams pristato ketvirtąją sovietmečio prisiminimų knygą „Aš jų pasigesiu”, kurią išleido leidykla „Alma littera“. Drąsiai ir šmaikščiai autentiškomis nuotraukomis iliustruotas istorijas apie sovietinių laikų „grietinėlės“ įpročius ir madas pasakojanti knyga skaitytojus kviečia dirstelėti į praeitį – vieniems artimą, bet baugią, o kitiems žinomą tik iš istorijos vadovėlių.
Knyga „Aš jų pasigesiu… Dienoraščiai, laiškai, straipsniai, interviu“ prasideda nuo pirmųjų autorės vaikystės prisiminimų, susitikimų su tuo metu įtakingais arba vėliau išgarsėjusiais žmonėmis. Joje skaitytojai ras istorijų apie tuos sovietmečio žmones, kuriuos autorė sutiko ir pamilo, tuos, kurie ją įkvėpė ir tokius, kurių ji pasigenda.
Knygoje autorė cituoja jai dedikuotus poeto Aleksio Churgino eilėraščius, šūsnį asmeninių laiškų, vyro A. Ferenso rašytų iš Afganistano bei prisimena smagų darbą humoro ir satyros žurnale „Šluota“.
„Mūsų devizas buvo: „Katė iš namų, pelės iš kampų“. Vos tik redaktorius Juozas Bulota išeina į partijos Centro Komitetą, mes – į Valakampių paplūdimį. Prieš tai, žinoma, apsirūpiname gėrimais ir užkandžiais. Kartą klegėdami atvykome į paupį ir savo akimis netikime – ogi mūsų redaktorius J. Bulota jau čia, kaitinasi prieš saulutę su kažkokia moteriškaite. Išsyk sprukome į kitą vietą. Paskiau kažkas paklausė redaktoriaus: „Na kaip? Buvot Centro Komitete?“ Tas lyg niekur nieko: „Taip. Viskas gerai, jokių priekaištų“.
Autentiški pasakojimai pagardinti tų laikų nuotraukomis – autorė tikina visus stalčius išnaršiusi ir radusi dar niekur nepublikuotų kadrų.
Pasak G. Ferensienės, savo „išpažinčių“ knygą ji skiria tai kartai, kuri knygos gali ir nebeišvysti, tačiau ji turėtų būti įdomi ir tiems, kurie apie sovietinę istoriją norėtų sužinoti šį tą daugiau ir ne tik iš vadovėlių.
„Bijau, kad mano karta neišmirtų – tai karta, kuri domisi, kuriems knygoje esanti informacija aktuali. Tikiuosi, kad ir jaunimas mano išpažinčių knygoje gali kažko artimo rasti – dalinuosi prisiminimais apie tuometinę stojimo tvarką, universiteto nuotaikas, griežtą bendrabučių tvarką, draugystes ir meiles. Noriu, kad mano knygą bent atsiverstų, pavartytų – tegu ir nepatiks – bet istorijos neigti negalima. Nebuvo viskas blogai“, - sakė autorė. Be sovietmečio realijas atspindinčių istorijų, knygoje gausu ir įdomių nuotraukų, kvietimų, sveikinimų, rašytų poeto Eduardo Mieželaičio, poeto satyriko Gedimino Astrausko, LKP Pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus ranka.
