Nebijok klausti – taip Kauno miesto mokiniai buvo raginami pasidalinti savo rūpesčiais, nerimu ir abejonėmis su specialistais ar tėvais, kitais suaugusiais žmonėmis. Juk atviras ir nuoširdus bendravimas yra psichikos sveikatos pagrindas. Apmaudu, jog vis didėjančio tempo, kartais nespėjame nei paklausti, nei atsakyti į užduotą klausimą.
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir ugdymo skyriumi, minėdamas rugsėjo 10-tąją –Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, dalyvaujant mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistėms ir mokyklos krizių valdymo komandos nariams suorganizavo akciją „Nebijok klausti“ 3 – 12 klasių mokiniams. Akcija „Nebijok klausti“ vyko visose Kauno miesto mokyklose rugsėjo 9 – 17 dienomis.
Akcijos tikslas buvo paskatinti mokinius klausti mokyklos specialistų, ypač jei šiuo metu jaučiasi vienišas, liūdnas ar norėtų padėti nusiminusiam draugui. Mokiniai buvo kviečiami užrašyti savo klausimus ir įmesti į mokykloje specialią jiems paruoštą dėžutę. Akcijos metu dar kartą mokiniams ir mokyklos bendruomenei buvo priminti veikiantys pagalbos telefonai, mokykloje veikianti krizių valdymo komanda.
Šiai akcijai abejingų neliko, tai rodo nemažas skaičius klausimų, rastų specialiose dėžutėse. Klausimus rašė įvairaus amžiaus mokiniai – nuo pačių mažiausių pradinukų iki abiturientų.
Akcija pasiekė savo tikslą. Pats akcijos šūkis tarsi skatino, kvietė mokinius nebijoti, o drąsiai klausti, tai kas jiems iš tiesų rūpi, kas „guli ant širdies“, tad ir klausimai buvo patys įvairiausi.
Daugiausiai Kauno miesto mokinių klausimus galėtumėme suskirstyti į kelias stambias grupes:
klausimai apie santykius, bendravimą;
klausimai apie gyvenimo prasmę;
klausimai apie atradimus ir praradimus;
klausimai apie krizinius gyvenimo periodus...
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė Rasa Vaitkienė pastebi, kad akcijoje „Nebijok klausti“ nebuvo teisingų arba neteisingų mokinių klausimų. Daugelis klausimų atspindėjo mūsų kasdieninio gyvenimo realybę, suaugusių požiūrį į vaikus, tėvų-vaikų santykius, emigracijos problemas, sumaterialėjusį požiūrį į žmogų ir vis didėjantį tempą mūsų visuomenėje. Pati akcija „Nebijok klausti“ išryškino, kad Kauno miesto mokiniams nėra uždraustų temų, jie turi, nori daug ko paklausti mūsų, suaugusiųjų, kartais net su gramatine klaida sakinyje, bet labai paprastai ir nuoširdžiai:
„Kodėl tėvai muša vaikus?“
„Mama gyvena Londone , aš taip pat noriu gyventi su ja, nebenoriu gyventi su tėvu, nes jis barasi. Kaip man įtikinti mamą, kad ji pasiimtų ir mane kartu?“
„Ar tiesa, kad palaipsniui tampi tokiu, kokie yra tavo draugai?“
„Kodėl tarp šiuolaikinio jaunimo yra konkurencija, o ne draugiškumas?“
„Ką daryti jei jautiesi vienišas?“
„Kodėl sunku susirasti tikrą draugą?“
„Kodėl tokia nesaugi aplinka, kurioje mes gyvename?“
„Ką daryti, jei mama savo pyktį išlieja ant manęs. Ji visada ant manęs tik rėkia, ignoruoja, net neklauso, ką jai sakau...“
„Patarkite kaip man elgtis, man labai liūdna, nes mirė mano senelis ir aš nieko nenoriu?
„Mano brolis mane muša ir įžeidinėja, ką man daryti, aš daugiau nebegaliu?“
Dideli pedagogų krūviai, papildoma specialistų visuomeninė veikla, trūkumas psichikos sveikatos specialistų Kauno miesto mokyklose kartais praleidžia pro ausį net ir labai žeidžiančius, jautrius klausimus, tokius, kaip „Aš toks vienišas ir liūdnas, nieko nebenoriu, ką man daryti?“, „Ką daryti jei nematau prasmės gyventi?“ ...
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras džiaugiasi, kad geranoriškai įsitraukę mokyklos psichologai padėjo atsakyti vaikams į daugelį jiems aktualių klausimų, kurių dalis buvo pateikta mokyklos stende, skirtame Pasaulinei psichikos sveikatos dienai.
Akcijos “Nebijok klausti“ organizatoriai viliasi, mokyklos komandinio darbo dėka suaktyvės bendradarbiavimo tinklas tarp pačių profesionalų ir neliks „nepatogių“ klausimų be atsakymo.
