Prekybininkai pastebėjo, kad tokios rankų darbo dovanos populiarėja. Jolita, prekiaujanti vokiečių padarytais rankdarbiais, sako kasdien sulaukianti vis daugiau rankdarbių mylėtojų.
„Perka viską, priklauso nuo žmonių. Nuo norų ir kiek jie gali sau leisti“, - kalbėjo Jolita.
O štai Daiva Kanevičienė šalia Benamio prakartėlės parduoda benamių kurtus dirbinius - veltiniai telefonų dėkliukai, žaisliukai eglutei. Čia jau nebesvarbu kiek užsukęs turi pinigų, mat prašoma už daiktus tiesiog paaukoti.
„Mes labai norėtume, kad jų neliktų. Nes aukos už šiuos daiktus paskirtos laikiniesiems namams“, - sakė „Carito“ direktorė Daiva Kanevičienė.
Etnologai sako, kad galima rankdarbių nusipirkti, o galima jų pasigaminti, ir tokios dovanos – populiarėja. Visai nebūtina būti tautodailininku norint nustebinti artimuosius. Pakanka kartais atsisukti į praeitį ir pažiūrėti, kuo artimiausius džiugindavę mūsų proseneliai. Paaiškėja, kad dovanojimas vienas kitam papilto tarpukariu. Iki tol būdavo apdovanojami tik vaikai ar vargingesni žmonės.
Išsamiau - TV3 reportaže.
