Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Kristupas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Jis pasakojo, kad nusipirkęs bilietą į keltą dėl vėlavimo nebuvo įlaipintas, o jo bendravimas su kelto darbuotojais buvo itin neetiškas.
Bendrovė apgailestauja ir atsiprašo, tačiau primena, kad keliautojai turi atidžiai planuoti laiką.
Darbuotojai elgėsi nemandagiai
Vyras pasakojo, kad dėl netinkamų oro sąlygų pavėlavus į kelto registracijos laiką, durys jam buvo užvertos prieš akis – dėl to jis patyrė didelius nuostolius.
„Įvyko gana nemalonus įvykis. Buvome nusipirkę bilietą keltu Klaipėda–Kylis, turėjome išvykti 23:59 val. Registracijos pabaiga į keltą baigiasi, kaip rašoma taisyklėse, 90 min. prieš keltui išplaukiant. Mums iki Klaipėdos reikia atvažiuoti 211 kilometrų, dėl labai prastų oro sąlygų ir nebarstytų ir nevalytų kelių nebuvo įmanoma pasiekti vietos laiku, kai atvykome į vietą registracija buvo pasibaigusi prieš 14 minučių, suskubome ieškoti pagalbos, klausti sutiktų žmonių kur eiti toliau, pas ką ieškoti pagalbos“, – pasakojo Kristupas.
Jis pabrėžė, kad jis ne tik nesulaukė pagalbos, bet darbuotojai su juo elgėsi itin nemandagiai – šaipėsi ir apkalbėjo tarpusavyje.
„Pirmiausia atėjome į registracijos pastatą, ten mus pasitiko tikrai malonus vyriškis, tačiau naujienos buvo nekokios, nė viena kasa nebedirbo, vyriškis patarė mums eiti prašyti pagalbos į Krovinių skyrių, mat ten dar likę darbuotojų, kurie galės padėti patekti į keltą. Nuskubėjome ten, įėjus į vidų radome 5–6 asmenis geriančius kavą, pasakėme, kad truputį pavėlavome ir nei nespėjus daugiau ištarti nei žodžio mums buvo tiesiogine to žodžio prasme pasijuokta mums tiesiai į veidus.
Jų žodžiai buvo „Nespėjot, pavėlavot, kitas keltas rytoj, pinigai negrąžinami“ ir vėl pasigirdo kolegų juokas ir pašaipa. Mums tarpusavy su draugu tariantis, ką daryti dabar, už stiklo girdėjosi dirbančių merginų pašaipos ir manęs mėgdžiojimas, lyg jiems tai būtų didžiausias dienos pokštas. Tačiau vis tiek nenuleidome rankų, bandėme prašyti pagalbos dar kartą, situacija buvo ta pati“, – kalbėjo skaitytojas.
Jis piktinosi, kad nors pavėlavo į registracijos laiką, iki kelto išvykimo dar buvo likę nemažai laiko, dėl neįlaipinimo jis prarado šimtus eurų.
„Neišvykome į darbą Vokietijoje ir praradome 240 eurų! O jokio kompromiso, net nebuvo imta ieškoti, niekas nei nebuvo suinteresuotas išgirsti aplinkybių ar bent žmoniškai norėti padėti, buvo tik pasijuokta ir pašiepta tokioje nemalonioje situacijoje. Juk iki kelto pajudėjimo buvo dar 1 valanda ir 16 minučių! Norisi, kad kuo daugiau žmonių sužinotų ir jiems netektų papulti į tokią nemalonią situaciją su tokiais siaubingais žmonėmis dirbančiais DFDS“, – pasakojo Kristupas.
Privalo griežtai laikytis procedūrų
DFDS komunikacijos vadovas Vaidas Klumbys kalbėjo, kad keleiviai patys turėtų atkreipti dėmesį į oro sąlygas ir prireikus iš namų išvykti anksčiau.
„Nuoširdžiai apgailestaujame ir atsiprašome keleivių, jei DFDS darbuotojų elgesys pasirodė netinkamas. Keliaujantiems keltu visada rekomenduojame atidžiai planuoti savo atvykimą iki laivo – taip pat įvertinant ir oro sąlygas, ir primename, kad laivo pakrovimas yra iš anksto apgalvotas, sudėtingas procesas, vykstantis pagal pakrovos planą“, – pabrėžė V. Klumbys.
Jis atkreipė dėmesį, kad po keleivių registracijos laiko yra pradedami krauti automobiliai, todėl vėlavimas sukeltų problemų dėl išvykimo laiko.
„Atsižvelgiant į DFDS keltų, dirbančių laivybos linijoje Klaipėda – Kylis, konstrukcijos ypatumus pirmiausia turi būti pakrauti keleiviniai automobiliai, o po to pagrindiniame denyje yra kraunamas sunkusis transportas.
Todėl mes privalome griežtai laikytis keleivių taisyklėse nurodytų keleivių registravimo laikų ir nustatytų procedūrų – bet koks vėlavimas sukelia trikdžius kelto pakrovos procese, kuris daro įtaką ne tik kelto išvykimo ir atvykimo laikui, bet ir turi įtakos krovą vykdančių darbuotojų saugumui“, – aiškino vyriausiasis vadovas.
Priklauso nuo kelionės tikslo
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė paaiškino, kad ne visais atvejais gyventojai gali atgauti pinigus už neįvykusią kelionę.
„Teisės aktai įpareigoja pardavėją ar paslaugų teikėją suteikti vartotojui visą informaciją apie parduodamą prekę ar paslaugą, įskaitant ir informaciją, sąlygas ar instrukcijas, kaip naudotis įsigyta paslauga. Kai yra sudaromas sandoris ar pasirašoma sutartis, įsipareigojimų privalo laikyti abi pusės“, – teigė D. Malinauskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad jeigu klientui buvo pranešta apie registracijos laiką, jis pinigus gali atgauti tik jeigu įmonės su tuo sutiks.
„Šiuo atveju svarbu, ar buvo suteikta informacija vartotojui apie registracijos laiką. Jeigu tokia informacija buvo suteikta, kaip rašo vartotojas, paslaugos suteikimas priklauso tik nuo paslaugos teikėjo geranoriškumo ir realių galimybių. Taigi, ir pinigus už nepanaudotą kelto bilietą vartotojas galėtų susigrąžinti tik paslaugos teikėjui geranoriškai sutikus“, – kalbėjo D. Malinauskienė.
Taip pat reiktų patikrinti, ar klientai keliavo asmeniniais, ar su darbu susijusiais tikslais – vartotojų teisių apsaugos taisyklės galioja tik asmeniniams poreikiams tenkinti.
„Šioje konkrečioje situacijoje dar atkreiptume dėmesį į tai, ar bilietą įsigiję asmenys būtų laikomi vartotojais, kaip tai apibrėžia teisės aktai. Tai yra, ar asmenys įsigijo bilietus savo asmeniniams, su darbu, verslu ar profesija nesusijusiems tikslams.
Jeigu bilietų įsigijimas (nepaisant to, jog bilietus įsigijo fizinis asmuo) yra susijęs su profesine veikla, ir nėra skirtas asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti (pavyzdžiui vykimas į komandiruotę), vartojimo santykiai nesusiklosto, ir bilietus įsigijęs asmuo nėra laikomas vartotoju, kuriam galioja vartotojų teisių apsaugos taisyklės“, – pabrėžė D. Malinauskienė.
Ji taip pat skatino nepamiršti, kad iškilus abejonių rekomenduojama kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, ji padės išspręsti iškilusias problemas.
„Bet kokiu atveju, jeigu vartotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, ir nepavyksta rasti taikaus sprendimo su paslaugos teikėju, jis gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Ginčą VVTAT nagrinėtų vertindama visas aplinkybes, ginčo šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus“, – komentavo skyriaus vedėja.
