Kaip, nužudęs žmogų, nupjovė jam galvą, prisimena detaliai, o kodėl nupjovė – neprisimena. Taip pareigūnus tikina marijampolietis Mindaugas Lelešius (37 m.), apkaltintas nužudymu. Neseniai baigta tirti jo byla jau perduota Kauno apygardos teismui.
Įtartoji tik liudys
Pernai Marijampolėje, savo bute, neturint tikslo apiplėšti, buvo nužudytas ramaus būdo pensininkas Vytautas P. (76 m.), dirbęs kiemsargiu. Nusikaltimas itin sukrėtė marijampoliečius, nes įvykdytas itin žiauriai – nužudytojo kūnas buvo aptiktas be galvos. Tokių atvejų Marijampolės krašte neprisimena šiuo metu dirbantys pareigūnai.
Dar labiau pašiurpta, kai pasklido žinia, kad dėl kiemsargio nužudymo įtariama vietinė porelė – daugiavaikė moteris ir jos draugas, anksčiau dirbęs sanitaru morge (ten niekuo neišsiskyręs iš kitų, vėliau atleistas, kai įvykdė vagystę). Pareigūnai tada neslėpė, kad teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs nužudytojo kūną, stebėjosi, kaip profesionaliai buvo nurėžta žmogaus galva.
Vytauto P. nužudymas buvo atskleistas labai operatyviai - sunkiai apgirtusi įtariama porelė policininkų rankose buvo jau tos dienos naktį, pakelta iš lovos. Abu buvo suimti.
Tačiau po dviejų mėnesių įtariamoji Kristina Žolynaitė (31 m.) iš suėmimo buvo paleista, o netrukus iš įtariamosios ji teliko liudytoja. Ši ne kartą už įvairius nusikaltimus teista ir kalėjusi, nenuspėjamu elgesiu ir ypatingu žiaurumu pagarsėjusi daugiavaikė vieniša mama net nebuvo bute tuo momentu, kai buvo nužudytas Vytautas P. Taip tikina pati moteris, taip kartoja ir galvažudžiu pramintas M. Lelešius, kartais per tyrimą pareigūnams prasitardavęs, kad Kristina – jo mylimoji, o kartais (keikdamasis) – kad ir jai norėtų bei galėtų nurėžti galvą.
Atitiko kirvis kotą
M. Lelešius po suėmimo tebegyvena už grotų. Dabar jis laukia, kada bus atversta Vytauto P. nužudymo ir lavono išniekinimo byla. Niekas negali nuspėti, ar teisme nebus keičiami jau duoti parodymai ir ar staiga nepaaiškės, kad vis dėlto šiurpi žmogžudystė įvykdyta ne vieno asmens.
Marijampolės policininkai nesistebi, kad pernykštės vasaros pradžioje į porą buvo suėję M. Lelešius ir K. Žolynaitė.
Abu – valkatos ir stiklelio vergai. Kristina pagarsėjusi muštynėmis, žeminančiais pasityčiojimais iš sugėrovų – net ir iš savo draugių: vieną kadaise buvo sužalojusi cigarečių nuorūkomis, kurias gesino į merginos kūną, kitai prievarta buvo nukirpusi plaukus ir ją visaip kankinusi. O Mindaugas – jau net 11 teistumų (daugiausia už vagystes) nuo savo pilnametystės „prikolekcionavęs“ nusikaltėlis, pasmerktas artimųjų. Vyras nesukūręs savo šeimos. O Kristina turi net penkis vaikučius, kurių jauniausią pagimdė vos prieš kelis mėnesius iki artimos pažinties su buvusiu morgo darbuotoju, tačiau savo atžalomis nesirūpino. Du jos mažyliai šiuo metu gyvena globos namuose, o tris globoja jų seneliai.
„Akistatos“ šaltinių teigimu, valkataudavusi porelė svaigindavosi ne tik alkoholiu. Bent jau M. Lelešius vartodavęs ir kvaišalų. Jis pats pareigūnams sakęs, kad visada nešiodavosi nervų sistemą veikiančių (slopinančių, migdančių) vaistų, paprastai įsigyjamų tik pagal receptą. Blogiausia, kad šiuos medikamentus vyras vartodavo kartu su alkoholiu.
Šiurpino sugėrovus
Ikiteisminiu tyrimu nustatyta, kad ranką prieš Vytautą P., kurio bute pernai, rugpjūčio 7-osios popietę, pirmą kartą viešėjo, M. Lelešius pakėlė būdamas girtas, prieš tai, anot paties, kasdien girtavęs porą savaičių, ir savo auką matydamas pirmą kartą.
Tądien M. Lelešius, susitikęs su K. Žolynaite, ieškojo kompanijos. Abu gėrė pilstuką pas vieną Kristinos bičiulę, bet čia svečiais tuoj pradėta net bjaurėtis, nes M. Lelešius įkyriai vis pasakojo, kad anksčiau yra dirbęs morge, dalyvavęs skrodimuose – pjaustęs lavonų galvas, išpjaudavęs liežuvį tyrimui, žinąs, kur lengviau pjauti.
Vėl gatvėje atsidūrusi porelė suko galvą, kaip prasimanyti pinigų. M. Lelešius nusivedė draugę prie miesto baseino, kur iš krūmų pasiėmė krepšį su bulvių tarkavimo mašina. Sakė, kad tai jo iš namų atsivežtas daiktas, kurį turi parduoti.
Netrukus prekė buvo parduota, o už gautus 20 litų porelė nusipirko alaus, vyno, cigarečių ir keptos duonos. Alų išgėrė prie parduotuvės. Tuomet Kristina pasiūlė eiti pas „dieduką“. Taip ji vadino pensininką Vytautą P. – vienišą našlį, kiemsargį. Nors tėčiu labai rūpinosi jo dukros šeima ir dažnai aplankydavo, vienišius buvo atviras ir visokio plauko svečiams, net ir mažiau pažįstamiems. Anot Kristinos, pas „dieduką“ ji dažnai užeidavo pasikalbėti prie butelio, kartais esą patvarkydavo jo butą, pasiskolindavo pinigų. Pensininkas būdavo dosnus ir malonus.
Su krepšiu – į paupį
Vytautas P. ir lemtingąją popietę svečius sutiko draugiškai, susipažino su M. Lelešiumi. Visiems gurkšnojant vyną, Vytautas P. padavė viešniai penkis litus ir paprašė „taške“ nupirkti pilstuko butelį.
Atrodo, išėjusi moteris užtruko apie 40 minučių. O kai parėjo, pensininko buto duris jai atrakino jau ne pats šeimininkas, o M. Lelešius. K. Žolynaitė pamatė buto koridoriuje, kraujo klane, tysantį nebegyvą Vytautą P. Anot moters, M. Lelešius ją, labai išsigandusią ir pradėjusią rėkti, tuoj nutildė, stipriai suėmė už pečių ir, pasiėmęs nemenką krepšį, išvedė iš buto, jo duris vėl užrakindamas.
Tik tada, kai lyg stabo ištikta Kristina, vedama M. Lelešiaus, pastebėjo iš draugo krepšio varvantį kraują, vyras pasakė, kad krepšyje – pensininko galva. Porelė, lydima sutiktų praeivių keistų žvilgsnių, nuėjo prie Šešupės, ir krepšys tuoj pat atsidūrė vandenyje. Ar specialiai buvo įsviestas į vandenį, ar įkrito, kai abu sugėrovai buvo nusileidę prie pat vandens ir įslydo į upę, teisme galbūt paaiškės tiksliau.
Kristina, anot jos, buvo labai sutrikusi. Kad ji nusiramintų, buvęs morgo sanitaras prie upės suleido savo draugei į veną ampulę vaistų „Relanium“.
Netrukus porelė taksi automobiliu parvyko į M. Lelešiaus namus. Nors vyras iki šiol tikina, kad nuo to momento, kai nupjovė lavono galvą, mažai ką teprisimena, bet visgi jis turėjo sveikos nuovokos, kad žmogžudystės įkalčius būtina slėpti. Jis persirengė, davė kitus drabužius ir Kristinai, upėje sušlapusias ir išsitepusias jos kelnes pamerkė į dubenį, o kai kuriuos drabužius ir abiejų batus sumetė į krosnį deginti. Visa tai tuoj aptiko atvykę pareigūnai.
Mįslės lieka teismui
Ar tikrai K. Žolynaitė nebuvo bute tuo momentu, kai buvo nužudytas Vytautas P., turėtų tiksliai atsakyti teismas. Tada galbūt bus ir patikslinta, ar tikrai nebuvo kilęs joks konfliktas tarp pensininko ir jo svečio. Dar turbūt taip pat paaiškės, ar tikrai tik prisiminimai apie buvusį darbą morge, tądien ir, liudininkų teigimu, anksčiau kažkodėl kankinę M. Lelešių, paskatino jį, apsvaigusį nuo alkoholio, griebtis peilio ir virtuvinio dvišakio įrankio mėsai smeigti, kurį išeidamas žudikas įsmeigė savo negyvai aukai į nugarą.
Beje, nustatyta, kad galvą M. Lelešius nupjovė jau negyvam, apie 20 smūgių sužalotam vyrui. Į krepšį įdėta galva upėje buvo surasta profesionalių narų po kelių dienų.
Taip pat nustatyta, kad nusikalsdamas M. Lelešius buvo psichiškai sveikas, kaip ir šiuo metu, laukdamas teismo atpildo.
M. Lelešiui už nužudymą ir lavono išniekinimą gali būti paskirta ir pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Beje, M. Lelešiaus draugė Kristina Žolynaitė liudyti nužudymo byloje bus atvežta į teismą iš „zonos“, kur jau keletą mėnesių kali, nes pernai ji buvo nuteista dvejų metų laisvės atėmimo bausme už disponavimą narkotikais.
Tik faktai
Lietuvoje sparčiai daugėja šiurpių atvejų, kai žudikai nupjauna galvas savo aukoms. Išniekinęs lavoną nuo pernykščio gruodžio vidurio kaltinamas Klaipėdos gyventojas Aidas Paulavičius (28 m.). Jis įtariamas namie žiauriai nužudęs ir sukapojęs gabalais savo motiną (48 m.), o galvą paslėpęs. Moters galva surasta tik šių metų vasarį, kai užsienyje slapstęsis, bet surastas A. Paulavičius parodė vietą Kuršių mariose, kur įmetė rankinę su nužudytosios galva.
Pernai spalio viduryje Telšių rajone, miške, rastas telšiškio Ramūno R. (36 m.), ieškoto kaip dingusio be žinios, lavonas be galvos. Po kelių dienų Plungės rajone buvo rasta žemėje užkasta nužudytojo galva. Sulaikius keturis įtariamuosius, vienas jų – telšiškis Albertas Skulskis (49 m.) – netrukus nusižudė policijos areštinėje. Po kelių dienų šio vyro kapas Telšiuose buvo aptiktas išniekintas – iškasta kapavietė ir savižudžio galvą bandyta kastuvu atskirti nuo kūno.
Tuoj Šiaulių apygardos teismas nagrinės Šiaulių gimnazistės Nedos R. (17 m.) nužudymo 2011-ųjų liepos viduryje bylą. Bus teisiamos Nedos R. bendramokslės Viktorija Lietuvninkaitė (19 m.) ir Viktorija Vaitiekaitytė (19 m.) – įtariama, kad jos žiauriai nužudė ir atskiromis dalimis supjaustė bei išslapstė Nedos R. kūną.
2010 metų birželį Klaipėdoje buvo rastas nužudytas bendrovės „Vedlinės servisas“, užsiimančios kompiuterinės technikos remontu, vadovas Nikolajus T. (54 m.) – tai padarė kartu bendrovės patalpose girtavę jo pažįstami klaipėdiečiai Viktoras Moisejevas (46 m.) ir Vladimiras Sosulinas (51 m.), siekdami pagrobti svetimą turtą. Anksčiau psichiatrų gydyti žudikai, pasmaugę auką, netrukus išniekino palaikus – peiliu nupjovė galvą ir, įdėję ją į kibirą, užpylė akmens skalda bei, nuvežę į užmiestį, įmetė į upelį.
2008 metų spalį Šiauliuose psichine liga sergantis Vytautas Pečiulis (23 m.) nužudė savo tėvą (59 m.), žinomą ginekologą, o po to lavoną supjaustė elektriniu pjūklu gabalais ir paslėpė.
2006-ųjų balandį Rokiškio rajone, Lailūnuose, savo daugiavaikę motiną (67 m.), buvusią pedagogę, nužudė ir jai galvą nupjovė ne kartą psichiatrijos ligoninėje gydytas sūnus Eugenijus Bimba (39 m.). Galvą jis įdėjo į maišelį ir išmetė lauke. Vyrui buvo paaštrėjusi jo psichikos būklė.
2005 metų vasarą Šiauliuose buvo nužudytas pensininkas Juozas K. (69 m.) – jį nužudęs ir galvą nupjovęs Liutauras Dapkus (24 m.) vėliau buvo nuteistas 19 metų kalėti. Nupjautą galvą žudiko bendrininkas Aurimas Skerstonas polietileniniame maišelyje nešiojosi siūlydamas „išsivirti šaltienos“. Vėliau A. Skerstonas ir pats buvo nužudytas.
2004-ųjų spalį kaunietis Ričardas Ivanovas (24 m.), atsiviliojęs į nuošalią vietą nepažįstamą kaunietę Danguolę D. (19 m.), skelbimu ieškojusią auklės darbo, ją pasmaugė, nupjovė galvą ir užkasė. Viename prekybos centre mėsininku dirbęs ir dėl nužudymo skerdiku pramintas šeimos vyras nuteistas kalėti 18 metų.
2008 metų kovą Škotijoje imigrantai iš Lietuvos Aleksandras Skirda (20 m.) ir Vitas Plytnikas (41 m.) kankindami nužudė kraštietę iš Alytaus Jolantą B. (35 m.), o jos kūną sukapojo, galvą įmetė į jūrą. Galvą rado paplūdimyje žaidusios mergaitės. Moteris buvo nužudyta dėl jos banko kortelių, kurių kodus siekė sužinoti žudikai.
Irena ZUBRICKIENĖ
