Labai įkirėjo visokių politologų apžvalgininkų paistalai. Geriau dirbtų rimtą darbą, kai neturi ką paskyti

Juokinga, bet pačiam vis tik artimesnės žiurkės. Jos tikrai nepastips badu - ėda viską, kas pasitaiko jų kelyje.

O man toks xzmogus yra [anasus i asila, kuris pastips badu tarp dvieju sieno kupetu.

na tu laimejai, visiems irodei koks esi kietas tolerantas.
Dabar gali pasiimti ir suvalgyti pyrageli

Koks pulkininkas, toks ir pulkas , -turėjau mintyje kategoriškas A. Patacko" pulko" "sirgalių" nuomones.
Man kategoriškos nuomonės nepatinka, vertinu ieškantį, "einantį lynu" žmogų. Jis nuolat keičia balansą. Pajuda į priekį - pakrypsta į dešinę, tuomet jis vėl pradeda linkti į kairę.Ir vėl eina į priekį... Ir taip judėdamas tarp tų dviejų kraštutinumų jis išsilaiko tarpe.
Bet galima balansuoti ir stovint vietoje, tada nėra judėjimo, o balansuojama tik dėl išsilaikymo ant "lyno".
Kur veda neapykantos ir pykčio kurstymas? "Žiurkės" aišku trukdo ėjimui į priekį, bet jas begaudant galima ir nukristi nuo "lyno". Reikia žiūrėti aukščiau, nors savo galvos lygyje.Tada "žiurkės" bus "ant grindų" ir nebe tokios didelės. Kaip rašo J. Biliūnas "Laimės žiburyje"...

į (***)
1. Ar mes komentaristai šio pulko eiliniai? Niekas mums nekomanduoja, jokių priesaikų mes nepriėmę. Esame atsitiktiniai praeiviai; be jokios atsakomybės...

2. "Norinčiam pozityvios politikos..."... ir Autoriui.

Ar tikrai Lietuvoje dabar viešpatauja LAUKINIS kapitalizmas? Tiesiog daugelio fakto konstatavimas buitiniame lygyje.

Tačiau. Kėlimas problemos turėti "pozityvios politikos" taisykles pagal įžymųjį W.baumol'ą be galo svarbus bet kuriai tautai. Jomis besivadovaujantys piliečiai pakyla iš vergovės ir skurdo.
Taigi, mums reikia paozityvaus kapitalizmo politikos. Kas nubrėš jos gaires?

Beje, a) godumas (savanaudiškumas) ir b) kūrybingumas - DVI visos žmonijos prigimtinės savybės (pagal Kao). Pozityvi politika gali apriboti godumą ir paskatinti kūrybingumą.
Taip kalba teorija. Galima pasitikrinti kiekvienam.

„Nėra blogų pulkų, yra tik blogų pulkininkų“, – yra sakęs prieškario Lietuvos sociologas Pranas Dielininkaitis (Iš V. V. straipsnio).
Atrodo, kad komentarai tą patvirtina. Koks pulkininkas, toks ir pulkas.

Baimė ir godumas nuodija mūsų gyvenimą. Gyvenant laukinio kapitalizmo laikotarpiu sunku tikėtis šiltų santykių. Kadangi pamirštas viešasis interesas ir pinigus uždirbo ne tie, kas geriau dirbo, o tie kas geroj kėdėj sėdėjo, tai ir natūralu, kad žmonės pikti, nes jaučias apgauti. Vis atsiranda nauji gelbėtojai už kuriuos balsuojama tikintis permainų, o jie pasirodo tokie patys kaip ir anksčiau buvę . Gal bent šį kartą valdžia, atviriau kalbėdama su žmonėm, darys tai ką šneka, o ne kalbės tą ką mes norim girdėt. Tada ir mes tapsim atviresniais, geresniais ir lietuviškom šypsenom papuošim senutę Europą.

ramiai paranojike. sakydamas apie kitus visada daugiau pasakai apie save, ypac kai smegenyse tryda.

Laisvos bangos paxoidas, dergdamas Gruziją, spekuliuoja Sąjūdžio vardu.